„Tai blogiausia, kas gali nutikti Lietuvai“ ()
„Turime išlaikyti eiliškumą.“
© suzukii xingfu (free to use) | https://www.pexels.com/photo/traffic-lights-photo-674665/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais šaltiniais, ilgainiui mokės dvigubai. Tiesa, taip R. Šadžius teigė dar iki Valstybės gynimo tarybai įsipareigojant nuo kitų metų skirti krašto apsaugai 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Augant ekonomikai visada atsiranda daugiau lėšų. Bet reikia suprasti, kad pinigai iš niekur neatsiranda. Todėl, jei norime struktūrinio poslinkio finansuojant gynybą, mes turime užsitikrinti stabilias pajamas. Žinoma, laikinai gali pasiskolinti avansui sumokėti. Bet jei eisi vien skolinimosi keliu, tai tas rodiklis pasidarys beprotiškas. Bet dar greičiau didės apetitas tų, kurie pinigus skolintų ir taikytų vis didesnes palūkanas“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo R. Šadžius
– Ar vienintelis dalykas, kuris leistų keisti biudžetą, būtų mokestiniai pakeitimai? Esate sakęs, kad nenorite reformos, bet būtų galima siekti progresyvumo, keičiant dabartinius tarifus. Tai kaip tai darytumėte? Ar yra tarifų, kurių tiesiog negalima keisti? Pavyzdžiui, ar tai būtų PVM?
|
– Dėl PVM mielai galiu atsakyti. Politinėje bendruomenėje, manau, yra daugumos nusistatymas, kad kalbant apie bendro PVM tarifo didinimą, tai būtų pati blogiausia iš visų priemonių. Nes PVM didinimas paliestų mažiausias pajamas turinčius ir blogiausiomis sąlygomis gyvenančius žmones.
Dėl kitų mokesčių dar negalime nieko pasakyti. Manau, kad turime išlaikyti eiliškumą. Pirma, diskutuojame ir žiūrime, kur, kokios galimybės ir variantai yra įmanomi su interesų grupėmis. Ir žinoma, pirma su verslo grupėmis, nes kapitalas yra šaltinis, į kurį turėtume nukreipti žvilgsnį, galvodami apie papildomas biudžeto pajamas ateityje.
Žinoma, galvosime apie gyventojų pajamų mokestį, kuris liečia pačių žmonių pajamas. Tačiau pirmiausia turėtume susitarti, kokiomis kryptimis galėtume judėti ir tai būtų mažiausiai žalinga.
Mokesčių politika yra aštrus instrumentas. O aštrus instrumentas gali būti tiek chirurgo skalpelis, bet gali būti ir plėšiko peilis. Aš verčiau rinkčiausi skalpelio kelią.
Ir galiausiai turėtume pasiekti sutarimą parlamente. Nes bet koks pakeitimas įsigalioja tik Seimui priėmus. Reiškia, turėsime šnekėti su politine bendruomene, pradedant nuo koalicijos tarybos. Tą mes planuojame daryti ir gana greitai, iki sausio pabaigos. Konkrečius pasiūlymus, jau pajutę kryptis, kur galime eiti, Seimui teiksime jau pavasarį, šių metų kovą.
Kokia bus toliau perspektyva – spėlioti sunku. Mokestinės diskusijos yra sunkios, nes niekas nenori balsuoti džiaugsmingai už mokesčių didinimą. Bet turėtume rasti maksimaliai platų sutarimą.
– Yra kalbų, pasisakęs ir premjeras G. Paluckas, kad reiktų vieno jungtinio pajamų mokesčio, kad Lietuvos turtingiausi gyventojai nemokėtų mažiau, nei vidurinė klasės. Kaip tai vertinate?
– Manau, kad tai būtų neperspektyvi kryptis. Visuomet kalbu apie mokesčių pakeitimus, ne reformą. Ir labai svarbi mokesčių sistemos savybė yra jos stabilumas ir prognozuojamumas. Tai svarbu bet kam – dirbantiems kasdien ir nenorintiems šimtą sykių mokytis bei tiems, kurie į Lietuvą investuoja savo kapitalą ir norėtų žinoti ilgesnės perspektyvos sąlygas.
Stabilumas reiškia, kad negalime atlikti tam tikrų pakeitimų. Reiktų pakeitimų, kurie neįneštų chaoso, kurie nebūtų kenksmingi ar griaunantys šalies ekonomiką. Reiktų pakeitimų, kurie papildytų mūsų iždą ir bendruosius išteklius. Ir mums pradeda labai smarkiai trukti išteklių, pirmiausiai mūsų saugumo užtikrinimui ir to finansavimui.
– Paminėjote, kad Lietuva turi būti šalis, kur žmonės norėtų dirbti ir investuoti. Tai ar tos vietos progresyvumui yra esančiuose tarifuose?
– Dar per anksti kalbėti. Bet galiu užtikrinti, kad Finansų ministerijoje dirba labai aukštos kvalifikacijos darbininkai, kurie dirba su gerais matematiniais modeliais ir kurie gali suprognozuoti, kas nutiks įvedus vienus ar kitus tarifus. Ir mes tikrai atsižvelgsime į šių žmonių darbo rezultatus.
– Tada paklausiu specifiškai dėl nekilnojamo turto (NT) mokesčio. Ar tai galėtų būti kryptis, kuria judama? Ar neigiama visuomenės reakcija parodo, kad neverta?
– NT mokestis Lietuvoje egzistuoja. Komerciniam turtui nustatytas brangaus turto mokestis. Ir jis normaliai funkcionuoja. Apie šią sistemą galėtume šnekėti, atsižvelgiant į tai, kad NT mokestis visuomet buvo, yra ir bus savivaldos mokestis.
Tai galėtų būti geras kelias sutvirtinti ir sustiprinti savivaldos finansus. Tad kodėl šių galimybių neišnagrinėjus? Juo labiau, kad dėl nekomercinio, gyvenamojo NT apmokestinimo jau ėjo diskusija praėjusiame Seime ir egzistuoja įstatymo projektas, kuriam nemažai kas pritarė. Savivalda, mano žiniomis labiau pritarė, nei ne. Tačiau tas modelis susidūrė su politinės bendruomenės reakcija. Tai žiūrėsime, kaip naujos struktūros politinė bendruomenė žiūrėtų į šiuos klausimus.
Bet vėl – tai turi būti diskusija, turint omenyje, kad Lietuvai viešųjų resursų smarkiai trūksta.
Žinoma, ne vien mokesčiai yra ta stebuklų lazdelė. Ir aš visuomet paminiu, ir Vyriausybės programoje, ir rinkiminėse programose buvo minimas valstybinės plėtros bankas. Ir jis, mano nuomone, galėtų būti labai geras instrumentas finansuoti viešųjų vertybių kūrimą tais atvejais, kai tai nėra grynai išlaidos, bet yra ir komercija.
Ir aš turiu omenyje ILTE. Dedu daug vilčių ir manau, kad daug naujų projektų ne vien daugiabučių renovacijoje šis valstybinės plėtros bankas taip pat galėtų pajudinti. Ir pasitelkdamas ne vien lėšas, kurios buvo panaudotos įstatiniam kapitalui stiprinti, kas buvo Europos Sąjungos lėšos, bet ir pritraukiant finansų rinkose besisukančius privačius išteklius. Svarbu mobilizuoti visus išteklius, siekiant bendro tikslo daugiabučių renovacijoje. Bet yra ir kitų klausimų, kuriuos galima mėginti spręsti.
Ir man atrodo, kad ir kelių statybos bei remonto klausimus būtų galima spręsti šalia ILTE įkūrus kelių fondą, o gal ir ILTE rėmuose. Tuos variantus Vyriausybė svarstys.
– Manote, kad įkūrus tokį fondą ir pasitelkiant ne vien valstybės resursus, gal ir būtų galima pasiekti 1,3 mlrd. eurų finansavimo keliams, kaip siūlė jūsų kolega ministras E. Sabutis?
– Bet kuriuo atveju kelių fondo kūrimas yra ankstyvoje stadijoje. Ir jo išvystymas to banko rėmuose ar šalia reikalaus daug darbo, išradingumo. Šiandien yra ankstoka kalbėti apie šio instrumento potencialą.
Ir yra labai geras pavyzdys – Vokietijoje veikiantis plėtros bankas „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ (KfW), kuris buvo įkurtas realizuoti Maršalo plano projektams po Antrojo pasaulinio karo. Dabar tai viena stipriausių kreditinių įstaigų Vokietijoje. Matyčiau prasmę ir Lietuvoje turėti panašaus pobūdžio instituciją. Žinoma, jai reikės laiko sukurti, reikės patirties, valstybės pagalbos su kapitalu. Jai reikės laiko įsitvirtinti finansų rinkose, kurios tiki ne žodžiais, o laukia darbų.
Tai darbo bus daug, visai kadencijai užteks. Bet paleisti šiuos mechanizmus – mano ambicija yra padaryti.
.png)
.jpg)
.png)
.jpg)