Ūžia visa Lenkija, ką padarė Lietuva. „Prieš Rusiją jie pasiruošę panaudoti absoliučiai viską“ (1)
Lietuva tikisi panašių signalų iš savo kaimynų.
© Mr.TinMD (CC BY 2.0) | https://www.flickr.com/photos/mr_t_in_dc/3415891618
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ūžia visa Lenkija, ką padarė Lietuva. Ketvirtadienį šalis oficialiai atsisveikino su tarptautine sutartimi dėl labai pavojingų ginklų nenaudojimo ir planuoja leistis į didelį apsipirkimo žygį. Užpuolimo atveju Lietuva yra pasirengusi „naudoti absoliučiai bet ką“.
Laikai, kai šalys, matyt, rūpinosi, kokiais ginklais atakuoja priešą, ir ėmėsi veiksmų, kad pašalintų tuos, kurie galėjo būti pavojingiausi ir mirtiniausi, baigėsi. Toks likimas pradeda ištikti kasetinius šaudmenis, kurie, nors ir sėkmingai panaudoti kare Ukrainoje, kadaise beveik pusė pasaulio norėjo jų atsisakyti.
Lietuva gynyboje nori panaudoti „absoliučiai viską“
Konvencija dėl kasetinių šaudmenų, kurių vienas sviedinys gali sugriauti didžiulę teritoriją, uždraudimo buvo priimta 2008 m., ją iškart pasirašė daugiau nei 100 šalių.
|
Nors tarp jų nebuvo tokių didžiųjų valstybių kaip Kinija, JAV, Rusija ir Izraelis, daugelis mažesnių šalių ragino uždrausti jo platinimą ir naudojimą, daugiausia dėl to, kad amunicija yra labai pavojinga civiliams.
Tačiau tai nelabai padėjo ir šiandien, matant, kas vyksta Ukrainoje, kur kasetinių šaudmenų naudojimas yra įprastas dalykas, ir stebint Rusijos agresyvias tendencijas, vis daugiau šalių traukiasi iš tarptautinės sistemos. Ketvirtadienį, kovo 6 d., Lietuva taip pat tai padarė.
Nors Lietuva šiuo metu savo atsargose neturi kasetinių šaudmenų, tačiau neatmeta galimybės tapti ginklo, atliekančio panašų vaidmenį kaip kasetiniai šaudmenys, savininke. Tai aiškiai pasakė Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Šioje srityje buvo atlikta daug darbo, tačiau šiuo metu vertiname kai kuriuos įsigyjamus ginklus, kurių tipas šiek tiek skiriasi, bet iš esmės veiks taip pat. Dabar tas pats procesas yra derinamas ir detaliai aptariamas“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė ministrė.
Lietuviai neslepia, kad dabar, pagaliau atsisveikinę su kasetinių šaudmenų konvencija, atėjo laikas Otavos konvencijai, draudžiančiai valstybėms naudoti priešpėstines minas. Tačiau, kaip aiškėja, šį sprendimą Lietuva nori priimti kartu su kaimynėmis, greičiausiai ir su Lenkija.
„Manau, šią galutinę išvadą turėsime pavasarį, tačiau tuo pat metu vyksta intensyvios diskusijos kariniu-techniniu požiūriu dėl būtinybės padengti įvairių Otavos konvencijos uždraustų ir neuždraustų minų gamybos ir įsigijimo kaštus“, – sakė ministrė.
D. Šakalienės teigimu, svarbu ne tik tai, kokius ginklus turės šalis, bet ir aiški informacija bei žinia apie jos pasirengimą „panaudoti absoliučiai viską“ ginant savo sienas. Ji taip pat tikisi panašių signalų iš savo kaimynų.
_(2).webp.png)
.jpg)
