Lietuva ruošiasi „blogiausiam scenarijui“. Rodo Lenkiją kaip pavyzdį ()
„Jau keletą metų Lenkija Lietuvoje buvo suvokiama kaip sektinas pavyzdys“.
© President Of Ukraine, CC0 1.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Volodymyr_Zelenskyy,_Andrzej_Duda_and_Gitanas_Naus%C4%97da_held_a_meeting_in_the_format_of_the_Lublin_Triangle_in_Lviv._%2852719
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Pirmiausia dėl savo išlaidų gynybai, milijonų Ukrainos pabėgėlių priėmimo ir panašaus požiūrio į situaciją. Lietuvoje vyrauja supratimas, kad Lenkija yra vienintelė šalis regione, galinti pasipriešinti Rusijai. Tai turi įtakos ir santykiams su lenkų mažuma, kurie anksčiau nebuvo patys geriausi“, – „Interia“ sako lenkų tautybės Lietuvos žurnalistas ir publicistas Antoni Radczenko.
Antoni Radczenko kalbino „Interia“ žurnalistas Ziemowit Szczerek.
Ziemowit Szczerek: Kokios nuotaikos Lietuvoje po ne taip seniai keisto Trumpo posūkio Rusijos link?
Antoni Radczenko: – Nuotaikų barometru Lietuvoje gali tapti politikų pasisakymai Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, minėjimo proga. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis pareiškė, kad „Miunchenas 2 tyko už kampo“. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad „kai tamsiosios jėgos nori sutriuškinti Europą, reikalingas visų indėlis“. Netiesiogiai – gynyboje.
– Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad šiuo metu esame tokioje situacijoje, kai pagrindinė konflikto šalis, t. y. Ukraina, net nekviečiama prie derybų stalo. Todėl jis pabrėžė būtinybę stiprinti gynybą ir vengti pasikliauti kitų šalių veiksmais.
Na, bet Lietuvai turbūt būtų sunku visiškai apsiginti pačiai?
|
– Vengimas reiškia ne bendradarbiavimo stoką, o lygiagrečią savo gynybos pajėgų plėtrą. Į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvoje rimtai žiūrima mažiausiai nuo 2014 m.
– Pastarieji Donaldo Trumpo ir jo administracijos pareiškimai dėl Rusijos ir Ukrainos dar labiau padidino lietuvių susirūpinimą. Lietuvos saugumo politika visada rėmėsi dviem ramsčiais: glaudžiu bendradarbiavimu su JAV ir su Europos šalimis. Būtent todėl Lietuva ėmėsi intensyvių diplomatinių pastangų dislokuoti savo teritorijoje vokiečių brigadą.
Taigi veikime kartu, bet atsižvelkime į viską.
– Lietuva visada palaikė stiprų JAV buvimą ir įsitraukimą į regioną. Verta prisiminti, kad JAV „pasitraukimas“ iš Europos prasidėjo ne 2025-aisiais, o beveik dešimtmečiu anksčiau. Jau per pirmąją kadenciją Donaldas Trumpas Kiniją įvardijo kaip didžiausią grėsmę, nukreipdamas savo užsienio politikos dėmesį į Indo-Ramiojo vandenyno regioną.
– Šią strategiją Joe Bideno administracija tęsė iki tol, kol prasidėjo plataus masto Ukrainos karas. Ankstesnė Lietuvos valdžia, suvokdama galimą grėsmę šalies saugumui, 2021–2022 m., siekdama parodyti JAV, kad esame jų pusėje, įsitraukė į aštrią diplomatinę krizę su Kinija ir pagilino bendradarbiavimą su Taivanu.
Ir tada Trumpo veidas ir tai, kas – bent jau akimirką – atrodė kaip aljansų pasikeitimas.
– Galimybė išvesti amerikiečių karius iš Europos Lietuvoje buvo suvokiama kaip rimtas gynybos susilpnėjimas. Po D. Trumpo pergalės Lietuva bandė tęsti ankstesnę politiką. Sausio pabaigoje užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, reaguodamas į D. Trumpo teritorines pretenzijas Grenlandijai, pareiškė, kad Lietuva nestoja į vieną pusę. Vėliau jis pakeitė poziciją, pažymėdamas, kad Lietuva „stoja tarptautinės teisės pusėje“, o tai nereiškia neutralumo.
– Kartu Lietuvai nerimą kelia Europos sąjungininkų veiksmai – Baltijos šalys nebuvo pakviestos į viršūnių susitikimą Paryžiuje ar Londone. Ši situacija kelia istorines asociacijas su 1930-ųjų politika, kai didžiosios valstybės priimdavo sprendimus, viršijančius mažesnių valstybių interesus.
Koks būtų pats blogiausias Lietuvos scenarijus?
– Blogiausias Lietuvos scenarijus – JAV pasitraukimas iš NATO ir tuo pat metu Europos šalių nesugebėjimas susitarti dėl bendro saugumo. Atsižvelgiant į augančias populistines ir izoliacines tendencijas Europoje, ši galimybė yra reali grėsmė.
– Esant tokiai situacijai, Baltijos šalys galėtų būti paliktos savieigai. Vakarų šalys kartais skeptiškai žiūri į „pernelyg isteriškus“ Baltijos šalių kreipimusis dėl Rusijos grėsmės, tačiau reikia atminti, kad griežti pareiškimai yra mažesnių šalių, kurios suvokia, kad pačios neturi šansų efektyviai apsiginti, strategijos dalis.
– Lietuvos krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės interviu „Fox News“ Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse buvo sutiktas teigiamai. Šakalienė pabrėžė, kad JAV reikalavimai didinti išlaidas gynybai Europoje yra pagrįsti. Ji taip pat nesmerkė bandymų apriboti pagalbą Ukrainai, jei tai priartins taiką, ir pabrėžė, kad derybos su Rusija gali būti vedamos tik iš jėgos pozicijų.
Tęsinys kitame puslapyje:
Ar įmanomas ilgalaikis JAV ir Rusijos santykių nustatymas iš naujo?
– Žlugus pasaulinei tvarkai, kuri nusistovėjo po Antrojo pasaulinio karo ir žlugus SSRS, sunku numatyti ilgalaikius padarinius. Trumpo pareiškimai kartais yra prieštaringi ir neaišku, ar jo pareiškimai kyla dėl noro suformuoti naują tvarką, ar yra asmeninės nemeilės Volodymyrui Zelenskiui išraiška, kaip plačiai skelbia Vakarų žiniasklaida.
– Trumpo ir Putino retorika rodo tam tikrus panašumus, tokius kaip prisirišimas prie konservatyvių vertybių, nacionalinių interesų viršenybės ir stipriausiųjų viešpatavimo pripažinimas. Tačiau yra svarbių skirtumų. Trumpas užsienio politiką žvelgia kaip į verslo sandorius, o Putinas deklaruoja Rusijos imperijos atkūrimą ir mėgsta pasitelkti įvairias pseudoistorines teorijas apie ypatingą Rusijos vaidmenį ir apie Lenino sugalvotą Ukrainą. Nesu tikras, ar toks verslo ir ideologijos aljansas gali būti ilgalaikis.
O kaip Kinijos klausimas?
– Būtent: Rusijai nenaudinga atsisakyti Kinijos JAV naudai, juolab kad šalis tampa vis labiau priklausoma nuo Pekino. Be to, JAV yra demokratinė valstybė, kurioje prezidentas gali keistis kas ketverius metus, todėl ilgalaikis aljansas su Rusija mažai tikėtinas.
– Lietuvos politikai, regis, pritaria tokiai nuomonei – šiuo metu prioritetas yra išlaikyti JAV buvimą Europoje ir pasiruošti būsimojo JAV prezidento politikai. Tuo pat metu Lietuva intensyviai plečia savo ginkluotąsias pajėgas ir derasi saugumo klausimais su Europos partneriais, įskaitant: Prancūzijos branduolinio skydo kontekste.
Būtent. Kaip Lietuva kariškai ruošiasi galimai Rusijos grėsmei?
– Nuo 2014 metų Lietuva nuosekliai didina išlaidas gynybai, kurios šiuo metu siekia beveik 3 % BVP. Iki 2030 metų juos planuojama padidinti iki 5-6 % BVP. 2024 metų gruodį su Vokietija buvo pasirašyta sutartis dėl tankų „Leopard 2A8“ pirkimo. 2015 metais vėl įvesta šauktinių kariuomenė.
– 2023 metais Vilniaus meras Valdas Benkunskas pristatė planą ginti miestą, kuris, kaip sostinė ir miestas, esantis netoli Baltarusijos sienos, yra laikomas „taikiniu numeris vienas“. Į planą įtraukta: šeši civilių evakuacijos keliai, karinės infrastruktūros išplėtimas ir kelių užtvarų statyba.
Ar Lietuvos politinė scena sutaria dėl Rusijos grėsmės?
– Šiuo klausimu Lietuvoje yra politinis sutarimas – visos didžiosios partijos palaiko gynybos stiprinimą. Vienintelė išimtis – Remigijaus Žemaitaičio, prieštaraujančio Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą, prorusiška partija „Nemuno aušra“. Jis taip pat užsiminė, kad pagalba Ukrainai buvo vagiama. Tai, be abejo, didžiąja dalimi yra žinia, skirta vidaus rinkai. Mobilizuoti antiukrainietišką ir prorusišką elektoratą.
Ar dabartinėje situacijoje pasikeitė simpatijos Lenkijai ir lenkams?
– Jau keletą metų Lenkija Lietuvoje buvo suvokiama kaip sektinas pavyzdys. Pirmiausia dėl savo išlaidų gynybai, milijonų Ukrainos pabėgėlių priėmimo ir panašaus požiūrio į situaciją. Lietuvoje vyrauja supratimas, kad Lenkija yra vienintelė šalis regione, galinti pasipriešinti Rusijai. Tai turi įtakos ir santykiams su lenkų mažuma, kurie anksčiau nebuvo patys geriausi.
– Verta pabrėžti, kad per praėjusią kadenciją pavyko iš dalies išspręsti lenkų mažumos klausimus, ilgus metus kėlusius abiejų šalių nesutarimus. Seimas priėmė Tautinių mažumų įstatymą ir iš dalies išsprendė klausimus, susijusius su originalia vardų ir pavardžių rašyba oficialiuose dokumentuose.
– Valdančiosios koalicijos lyderė – socialdemokratai – paskelbė, kad teiks nemažai priimtų teisės aktų pataisų, kurios, viena vertus, turi išplėsti lenkų mažumos teises, kita vertus, pagaliau panaikinti pavardžių rašybos problemą įteisinus lenkiškus diakritinius ženklus.
– Sunku pasakyti, ar tai pavyks padaryti. Svarbu suprasti, kad šiuo metu susiduriame su gana neįprasta situacija Lietuvoje. Viena vertus, visi pastebi Rusijos grėsmę ir Lenkijos vaidmenį atremiant šią grėsmę, kita vertus, Rusijos baimė įtakoja nacionalistinių ir į tautą orientuotų nuotaikų augimą, o tai reiškia, kad kai kuriems politikams bet koks tautinių mažumų teisių išplėtimas yra ataka prieš šalies saugumą.
Kalbino Ziemowit Szczerek
.jpg)
.png)
.png)
.jpg)