„Iki 2035–2037 metų.“ Gali kilti karas tarp Lietuvos ir Latvijos (3)

2025-04-21

Ministras ragino depolitizuoti klausimą.

© Lokal_Profil (CC BY-SA 2.5) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Baltic_states_flag_map.svg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Baltijos jūroje planuojant nutiesti didelės galios hibridinę elektros jungtį tarp Vokietijos ir Lietuvos arba Latvijos, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad projektui bus siekiama gauti Europos Sąjungos finansavimą.

„Šita jungtis turėtų atsirasti Europos infrastruktūros žemėlapyje. (...) Be abejo, tam yra ilgas darbas, reikia planuoti, reikia įvertinti tiek socialines, tiek ekonomines projekto naudas, tiek projekto kaštus. Bet tam, kad tai būtų galima pradėti daryti, šį projektą reikia įtraukti būtent į dešimties metų ENTSO-E, visos Europos Sąjungos šalių perdavimo sistemos operatorių sąrašą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Jis akcentavo, kad projektas neturėtų būti finansuojamas elektros energijos vartotojų sąskaita.

[Vokietija] Tokio daikto dar nesate matę! 2 kartus pigiau nei Lietuvoje. Piešia ant kūno, konditerijos gaminių ir kt. Profesionalus „pasidaryk pats“ rinkinys

2143

Nuostabiai gera kaina

Iš Vokietijos, greitas ir saugus pristatymas

Puiki kokybė ir panaudojimo galimybės

Išsamiau

„Tam turi būti ieškomi europiniai instrumentai“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Ministras ragino depolitizuoti klausimą, kurią šalį – Lietuvą ar Latviją – kabelis turėtų sujungti su Vokietija.

„Mes tiesiog vertiname racionaliai, kad abi šalys turi įsivertinti savo teritorijas, kokie yra argumentai už ir prieš. Čia racionaliai reikia priimti sprendimą. Tai tikrai tą klausimą reikėtų depolitizuoti ir pažiūrėti, koks yra naudingiausias sprendimas regionui“, – teigė politikas.

„Konkretus taškas, kur ta jungtis turėtų būti, ar Lietuvoje, ar Latvijoje, jinai paaiškės maždaug per metus laiko“, – pridūrė jis.

Ž. Vaičiūnas akcentavo, kad toks projektas yra galimybė atsinaujinančių energijos išteklių rinkai.

Kaip skelbė BNS, Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos energetikos ministrai dėl jungties Baltijos jūroje projekto koncepcijos sutarė balandžio pradžioje.

Ministrai susitikime Kopenhagoje taip pat sutarė, kad trijų šalių elektros perdavimo sistemų operatorės – „Litgrid“, „Augstsprieguma tikls“ ir „50Hertz“ – gegužę kartu teiks bendrą paraišką, kad projektas būtų įtrauktas į europinį 2026 metų dešimtmečio elektros tinklų plėtros planą (TYNDP).

Projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2035–2037 metų.

Skelbiama, kad ši jungtis padidintų elektros tiekimo patikimumą Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje, taip pat atvertų galimybes Baltijos šalims vystyti saulės ir vėjo energijos projektus jūroje ir sausumoje.

Jungtis su Vokietija taip pat yra vienas iš dabartinės Vyriausybės programos prioritetų.

Be Lietuvos ir Lenkijos sausumos jungties „LitPol Link“, per kurią šiemet vasarį įvyko sinchronizavimasis su kontinentine Europa, Baltijos šalys taip pat yra sujungtos su Šiaurės Europa – Lietuvos ir Švedijos jūrine jungtimi „NordBalt“ bei Estijos ir Suomijos jūrinėmis jungtimis „EstLink 1“ ir „EstLink2“.

Iki 2030-ųjų planuojama pastatyti ir dar vieną sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirtą „Harmony Link“.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

BNS

Aut. teisės: BNS
Autoriai: Augustas Stankevičius

(8)

(41)

(-33)

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Komentarai (3)