„16.45 val. Talžė iš šono.“ Kas nutiko Vilniaus oro uostui ()
Buvo nukreipti.
.png)
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=axmSD7iCBdQ
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl itin smarkaus vėjo Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą negalėjo nusileisti du lėktuvai. Kaip praneša naujienų portalas „Lrytas“, jie buvo nukreipti į Rygą ir Stokholmą.
Portalo duomenimis, sostinėje nenusileido iš Miuncheno skridęs „airBaltic“ lėktuvas. Vilniaus oro uoste jis turėjo leistis 16.45 val., tačiau buvo nukreiptas į Rygą. Tuo metu iš Stokholmo skridęs „Norwegian“ lėktuvas, kuris 17.05 val. turėjo leistis Vilniuje, buvo apgręžtas ir išvyko atgal į Stokholmą.
Sekmadienio vakarą Vilniaus oro uoste tvyrojo stiprus šoninis vėjas. Gūsiai talžė iš šono, neleisdami orlaiviams saugiai priartėti prie tako. Priežastis – vėjas, talžęs iš nepalankios krypties ir viršijęs leidžiamas saugumo ribas.
|
Keleivinių lėktuvų šoninio vėjo tolerancijos riba leidimosi metu paprastai siekia 14–18 metrų per sekundę. Viršijus šį lygį, leidimasis tampa nestabilus, o kartais ir neįmanomas. Ypač pavojingi yra gūsiai – kai vėjas ne tik stiprus, bet ir nepastovus, staiga šokinėjantis. Tokiais atvejais pilotui darosi sunku tiksliai kontroliuoti orlaivio trajektoriją.
Šoninis vėjas sudėtingas tuo, kad jis veikia lėktuvą būtent lemiamu momentu – kai šis artėja prie tako ir turi tiksliai išlaikyti kursą. Net nedidelis nuokrypis nuo tako ašies gali lemti pakartotinį kilimą, prisilietimą per vėlai arba nelygią, nestabilią sąveiką su danga. Jei takas dar ir šlapias, rizika prarasti kontrolę išauga dar labiau. Tokiais atvejais lėktuvas tiesiog nesileidžia.
Vilniaus ir Rygos oro uostai turi panašią infrastruktūrą – po vieną pagrindinį kilimo–tūpimo taką. Abu jie orientuoti šiaurės–pietų kryptimi, todėl susiduria su ta pačia problema: kai pučia pietvakarių ar vakarų vėjas, jis tampa šoniniu. Vis dėlto Rygoje oro sąlygos kartais būna stabilesnės – jūros artumas sušvelnina gūsius ir sumažina riziką.
Lietuvoje ir Latvijoje vyraujantys vėjai dažniausiai pučia iš pietvakarių ir vakarų. Dėl to, kai oro uostų takai išdėstyti šiaurės–pietų kryptimi, šoninis vėjas – ne išimtis, o dažna situacija. Net esant geram orui, vėjo kryptis viena dažniausių priežasčių, kodėl skrydžiams tenka ieškoti alternatyvų.
Tą problemą sprendžia daugiakrypčiai oro uostai – jie turi kelis takus, išdėstytus skirtingomis kryptimis. Tai leidžia rinktis tą kryptį, kuri artimiausia vėjui iš priekio, ir išvengti šoninio poveikio.
Jei vienas takas tampa netinkamas dėl vėjo, gali būti naudojamas kitas – geriau orientuotas. Artimiausi tokie oro uostai – Varšuvos „Chopin“, Helsinkio „Vantaa“ ir Amsterdamo „Schiphol“. Jie turi daugiau nei vieną veikiančią kryptį ir geba priimti orlaivius net tada, kai sąlygos virš Baltijos šalių tampa per sudėtingos. Daugiau takų – daugiau galimybių prisitaikyti.
.png)
.png)
