Košmaras Lietuvoje. „Stebi, seka ir naikina“  ()

„Sunaikins dar nepradėjus mūšio.“


Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=abf0ychdqsA

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„KARAS JAU PASIKEITĖ, MES VIS DAR MIEGAME, IR JEI NESIKEISIME, TAI RYTOJ GALĖSIME TIK LAIDOTI“, –savo „Facebook“ paskyroje skelbia  Ukrainos fronte dirbęs išminuotojas Rimas Armaitis.

„Šiandieninis karas nebeprimena to, ką daugelis dar vis įsivaizduoja. Tai ne tankų mūšiai, ne lėtas artilerijos apsikeitimas ir ne herojiški pėstininkų šturmai. Dabartinis karas – tai dronų, robotų ir automatizuotų sistemų karas. Tai žvalgybinių, savižudžių ir bombonešių dronų darbas, ratinių ir vikšrinių robotų žygis, autonominių sistemų kova. Frontas šiandien yra linija iš apkasų – tai 20–30 kilometrų pločio mirties zona, kurioje viską stebi, seka ir naikina bepiločiai.

Jeigu neturi tokio pat atoveiksmio – tu tiesiog nepasieksi priešo. Tave sunaikins dar nepradėjus mūšio. Tai galioja ir gyvajai jėgai, ir šarvuotai technikai, ir logistikai. Ukraina šią realybę suprato – mes dar ne.

Šiandien Ukrainoje yra dronų komandos, kurios jau sunaikino daugiau nei 3 000 okupantų. Ukrainos kariuomenė kasdien paleidžia virš 1 500 dronų. Apie 80 procentų visų Rusijos nuostolių fronte kyla būtent dėl dronų. Kad Ukraina galėtų sulaužyti Rusijos puolimą, jiems reikia ne mažiau kaip 3 000 dronų per parą. Tačiau Rusija turi kiekybinę persvarą – ramesnėse atkarpose dronų santykis yra 3:1 rusų naudai, o intensyviausiuose mūšiuose net 10:1 rusų naudai. Ukrainos pranašumas slypi inovacijose ir tikslume, bet Rusija tai kompensuoja masiškumu ir taktine integracija. Tai jau nebe technologijų varžybos – tai gyvybės ir mirties matematika.

[Mažiausia kaina istorijoje!] Lietuvos apžvalgininkas: „Aukščiausios kokybės 3in1 suvirinimo aparatas. Tinka ir mėgėjams, ir profesionalams“ (Video, „VEVOR MIG-200/250“)
7983 5

Nuostabios kainos

Specialūs kuponai

Galioja iki 2025-07-21

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

Ir štai čia prasideda klausimas mums: kur mes? Mūsų kariuomenėje vis dar gajus požiūris, kad dronas reikalingas tik tam, „kad pasižiūrėtum už kampo“. Tai pavojingas, primityvus ir iš esmės pražūtingas mąstymas. Mes neturime masinės dronų gamybos. Neturime jų taktinio integravimo į kiekvieną kovinę grupę. Mūsų parengimas – fragmentiškas, mūsų žinios – skylėtos. O svarbiausia – dėl Vidaus reikalų ministerijos biurokratinių stabdžių šiandien neturime nei pakankamų sprogstamųjų medžiagų, nei sprogdinimo priemonių, net ne dronams, o tiltams sunaikinti, jei reikėtų atsitraukti. Neturime nei mechaninių, nei išmaniųjų minų. Teritorinės gynybos aprūpinimas realiam karui egzistuoja tik popieriuje ir gražiose prezentacijose.

Tai reiškia, kad jei rytoj priešas pralaužtų frontą, mūsų rankose nebūtų nei ginklų, nei sprogmenų, nei laiko. Ir tai nėra teorinė grėsmė – tai tiesioginė pasekmė politinės ir administracinės neveiklos. Už tai atsakinga VRM vadovybė, kuri užsmaugė gynybos pramonę perteklinėmis licencijomis ir leidimais. Už tai atsakinga Krašto apsaugos ministerija, kuri nesugebėjo sukurti nacionalinės dronų programos ir integruoti jų į kiekvieną kovinę grupę. Už tai atsakinga Vyriausybė, kuri leidžia kariuomenės aprūpinimą spręsti metų trukmės viešųjų pirkimų konkursais, tarsi gyventume taikos metu. Už tai atsakingas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris daugiau laiko praleidžia viešoms deklaracijoms nei realiam kliūčių šalinimui.

 

Kitos šalys įrodė, kad galima veikti kitaip. Ukraina per pusantro metų sukūrė Dronų kariuomenės programą, supaprastino ginkluotės gamybos licencijas iki kelių dienų. Estija turi greitojo pirkimo mechanizmą, leidžiantį kariuomenei įsigyti ginkluotę per kelias dienas, ne per metus. Izraelis kiekvieną karį apmoko naudoti dronus kaip atakos įrankį, ne tik kaip žvalgybos priemonę. Suomija turi pilnus sandėlius ginklų, minų ir tiltų sprogdinimo priemonių – pasirengusi ne tik gintis, bet ir sustabdyti priešą atsitraukiant.

O mes? Mes turime komisijas, planus, strategijas… ir nulį realios parengties. Kol kiti stato gamyklas, mes rašome derinimo raštus. Kol kiti mokosi dronais naikinti tankus, mes mokomės, kaip gauti leidimą dronui pakilti. Karas jau pasikeitė, bet mes vis dar miegame.

 

Dronas šiandien nėra pagalbinė priemonė – jis yra pagrindinis ginklas. Jis žudo tyliai, greitai ir pigiai. Kas to nesupranta, pasirašo sau mirties nuosprendį. Jei šiandien nepradėsime veikti, rytoj bus per vėlu. Šiandien mes dar galime pasiruošti. Rytoj – galėsime tik laidoti. Ir tada nebus svarbu, kiek turėjome pažadų, vilčių ar net tankų – pralaimėsime ne todėl, kad priešas stipresnis, o todėl, kad sąmoningai pasirinkome būti akli ir beginkliai.

Skaičiai, kurie kalba patys už save

Ukrainos fronte:

• 1 500+ dronų paleidžiama kasdien

• 3 000+ dronų per parą reikia pergalei

• 80% priešų nuostolių – nuo dronų smūgių

• Rusijos dronų persvara: 3:1 rusų naudai ramesnėse atkarpose, 10:1 rusų naudai intensyviausiose

• Ukrainos pranašumas – inovacijos ir tikslumas, Rusijos – masiškumas ir taktika

Lietuvos realybė:

• Nėra nacionalinės dronų gamybos programos

 

• Nėra pakankamų sprogstamųjų medžiagų ir užtaisų net tiltams naikinti

• Nėra mechaninių ir išmaniųjų minų atsargų

• VRM klastinga ir nenugalima biurokratija stabdo gynybos pramonę

• KAM neintegravo dronų kaip privalomo ginklo į visas kovines grupes

• Teritorinė gynyba aprūpinta fragmentiškai – mobilizacijos parengties realiai nėra

Tai kam mes ruošiamės: mirčiai, okupacijai, pralaimėjimui, ar kovai ir pergalei?

Ir dar... Gerbiamas ponas Arvydai Avuli ir visi kiti statybinio verslo magnatai, turintys labai didelę įtaką mūsų politikams, gal užteks statyti tribūnas, kai šalia griūva valstybės gynyba? Vietoj stadionų investuokite į priešdroninę apsaugą ir gynybines linijas, nes kai pirmas „Šahedas“ pataikys į jūsų dangoraižį, jūsų milijonai virs dūmais, o verslas – istorija apie tai, kaip stikliniai bokštai neapsaugo nuo plieninių grėsmių.

Nemanau, kad mes norime tokių apokaliptinių vaizdų savo žemėje“, – rašo jis ir skelbia šiurpų vaizdo įrašą.

 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(16)
(0)
(16)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()

Susijusios žymos: