Šokiruojanti žinia. „Mirties gatvė Lietuvoje“ (1)
„Organizatoriai buvo šokiruoti.“
.png)
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=Xb6ZwuW4eKY
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Į klausimą quora svetainėje „Ar pagerėjo gyvenimo kokybė Baltijos šalyse po jų nepriklausomybės atgavimo ir SSRS subyrėjimo? Kokios yra pagrindinės pramonės šakos dabar, lyginant su Šaltojo karo era?“ atsako lietuvė Lina.
„1993 metais aš iš mažesnio miestelio atvykau studijuoti į Lietuvos sostinę Vilnių. Buvo daug apleistų ir medinių namų. Buvo pavojingų kvartalų. Kvartale, pavadinimu Užupis, ant vieno seno namo sienos didelėmis raidėmis buvo grafičiai „Улица смерти“ („Mirties gatvė“. Aš girdėjau įvairių skirtingų paaiškinimų apie tai.) ir nebuvo labai patogu ten vaikščioti vakare.
Aš nusipirkau jogurto mažoje parduotuvėlėje prie studentų bendrabučio ir tai buvo pirmasis jogurtas mano gyvenime. Aš jį nusivežiau kaip dovaną tėvams, nes mano miestelyje jo dar nebuvo. Bet bananai jau buvo parduodami visur ir nebebuvo eilių jiems nusipirkti.
|
Daugelis jaunų žmonių per vasaros atostogas vykdavo dirbti į užsienį, kad užsidirbtų šiek tiek pinigų.
Šiandien tos pačios gatvės atrodo visiškai kitaip. Tie apleisti namai yra atnaujinti arba pašalinti. Užupis su buvusia Mirties gatve dabar yra brangus snobiškas kvartalas su jaukiomis kavinėmis ir meno galerijomis. Mano sūnus nesupranta, kodėl jam reikėtų vengti eiti vienam naktį prie traukinių stoties. Jogurto ir bananų galima nusipirkti kiekvienoje kaimo parduotuvėje. Sovietinis nomenklatūrininkas, kuris turėjo prieigą prie specializuotų parduotuvių, perkeltas laiko mašina į šių dienų kaimo parduotuvę, patirtų širdies smūgį. Studentų bendrabučiai yra atnaujinti, o prie jų esančiose stovėjimo aikštelėse netgi yra daug automobilių (1993 metais nebuvo nė vieno studento, kuris turėtų automobilį. Visame bendrabutyje buvo tik pora studentų, kurie turėjo kompiuterius, ir pora, kurie turėjo šaldytuvus. Mes jais naudojomės kolektyviai.)
Jauni žmonės per vasaros atostogas važiuoja į užsienį ne tam, kad užsidirbtų pinigų Anglijos braškių fermoje, bet kad keliautų ir pamatytų įdomias vietas. Žaislų ir pramogų įvairovė, kurią turėjo mano vaikai, yra šviesmečiais priekyje nuo mano vaikystės.
Viena iš mano mokytojų papasakojo istoriją apie savo kelionę į tarptautinę konferenciją Europoje 1990 metais. Konferencijos organizatoriai pasakė: „Mes apmokėsime visas jūsų išlaidas, bet prašome atvykti mažiausiu tarifu.“ Todėl mano mokytoja, taupydama, važiavo su vadinamaisiais „dušmanais“, nelegaliais vairuotojais, kurie atrodė labai nusikalstamai, ir ji drebėjo iš baimės visą kelią. Organizatoriai buvo šokiruoti, nes jie turėjo omenyje pigiausius lėktuvo bilietus. Šiandien lietuviai, važiuodami į tarptautines konferencijas, moka didžiausią registracijos mokestį kartu su kitomis išsivysčiusiomis šalimis.
Gyvenimo kokybė per 35 metus ne tik pagerėjo, ji pagerėjo drastiškai. Dalis to galbūt yra dėl bendro gyvenimo pagerėjimo – mano tėvai taip pat turėjo daug aukštesnį gyvenimo lygį nei mano seneliai. Tačiau atviros sienos, rinkos ekonomika ir narystė ES turėjo savo teigiamą poveikį.
Aš nesu ekonomistė ir nedaug žinau apie BVP ar kitus ekonomikos rodiklius, aš kalbu iš eilinio piliečio perspektyvos.
Kalbant apie pramonę dabar, pagrindinės yra maisto pramonė, chemijos pramonė, medienos pramonė. Mašinų pramonė susitraukė, bet plėtojamos naujos pramonės šakos, tokios kaip lazerių ar biotechnologijų pramonė.“