Lietuva nenori pakartoti Estijos scenarijaus. Ten jiems baigėsi prastai ()

2025-12-05

Į ekonomiką įplaukė 1,3 mlrd. eurų.

Lietuva
© Darwinek, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag-map_of_Lithuania.svg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Lietuva ruošiasi reformuoti pensijų sistemą, o Estijos pavyzdys vis dažniau minimas viešose diskusijose. Estai, atsiėmę dideles pinigų sumas, dar labiau įsiskolino ir „suvalgė“ savo lėšas.

Nors abi šalys liberalizuoja savo požiūrį į pensijų kaupimą, jų strategijų skirtumai yra reikšmingi ir, kaip perspėja Vaidotas Rimeikis iš „Inbank“, reikalauja kruopštaus svarstymo.

Lietuviška reforma numato didesnę valstybės kontrolę išėmimo procesui. Vietoj visiškos laisvės, kaip Estijoje, Lietuvos sistemos dalyviai turės dvejus metus apsispręsti ir galimybę atsiimti tik dalį sukauptų lėšų.

[EU+Kuponai] 2 kartus pigiau nei Lietuvoje! Aukščiausios klasės kabelių nužievinimo mašinos. Paskutiniai vienetai (Video)

2209

Fantastiškai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

12 mėn. garantija

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Galimybė atsiimti ketvirtadalį savo santaupų neišeinant iš sistemos yra kompromisas – tai leidžia gauti finansinę paramą visiškai neatsisakant ilgalaikio taupymo.

Pasak Vaidoto Rimeikio, šis sprendimas galėtų būti patrauklus tiems, kuriems reikia neatidėliotinos paramos, bet vis dar galvoja apie ateitį.

„Tačiau ribotas laikotarpis gali sukelti psichologinį spaudimą „nepraleisti progos“, o tai gali paskatinti žmones atsiimti daugiau, nei jiems iš tikrųjų reikia“, – pažymi Vaidotas Rimeikis, Estijos finansų ir technologijų bendrovės „Inbank“ direktorius Lietuvoje.

Po liberalizavimo Estijoje maždaug trečdalis sistemos dalyvių atsiėmė savo lėšas. Į ekonomiką įplaukė 1,3 mlrd. eurų, iš kurių pusė buvo nedelsiant išleista – daugiausia vartojimo prekėms ir skoloms grąžinti.

„Po pradinio skolos grąžinimo estai netrukus vėl pradėjo aktyviau skolintis. Kitaip tariant, pinigų injekcija trumpam pagerino žmonių finansinę gerovę, tačiau nepakeitė jų vartojimo įpročių“, – sakė Vaidotas Rimeikis.

Likę 50 % lėšų buvo įnešta į bankus, o tai, anot eksperto, rodo, kad daugelis piliečių neturėjo aiškių investavimo planų.

Prognozės Lietuvai numato, kad iš sistemos gali atsiimti iki pusės dalyvių. Pirmojo reikšmingo lėšų srauto tikimasi kitų metų pirmąjį pusmetį.

„Apklausos rodo, kad dauguma žmonių planuoja savo lėšas panaudoti dideliems pirkiniams ar investicijoms į nekilnojamąjį turtą“, – pabrėžia Vaidotas Rimeikis.

Kaip ir Estijoje, poveikis gali būti trumpalaikis ekonomikos postūmis, tačiau be ilgalaikės naudos. Po pradinio augimo 2021 m., Estijos ekonomika vėl sulėtėjo vėlesniais metais.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad pensijų fondų tikslas – ne skatinti vartojimą, o užtikrinti finansinį stabilumą senatvėje.

„Daugumai žmonių pensijų fondas yra vienintelė perspektyvi investavimo forma“, – sako Vaidotas Rimeikis.

Lygiagrečiai su reforma rinka ruošiasi didesniam pinigų srautui. Įmonės ruošiasi akcijoms ir apsipirkimo kampanijoms, kurios galėtų paskatinti vartojimą, tačiau būsimų santaupų sąskaita.

„Vartojimas iš būsimų lėšų reiškia, kad vėliau teks susidurti su pasekmėmis. Kyla klausimas: kaip mūsų ekonomika atrodys 2027 m.?“ – retoriškai klausia Vaidotas Rimeikis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

kurierwilenski.lt

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()