Lukašenka trina rankas. Lietuva bejėgė. Šalis paralyžiuojama ()
Kontrabandiniai balionai atrodo nekenksmingi tik iš tolo.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Alexander_Lukashenko_2022.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš tikrųjų jie gali paralyžiuoti oro uostus ir priversti valstybę paskelbti ekstremaliąją situaciją.
Lietuva šiuo metu susiduria su hibridiniu išpuoliu, kuris, nors gali atrodyti kaip atsitiktinių incidentų virtinė, yra kruopščiai suplanuota Minsko operacija.
Interviu lenkų portalui „Interia“ dr. Aleksandra Kuczyńska-Zonik aiškina Lietuvos ir Baltarusijos veiksmus. Ji taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kurią Lukašenkos politika kelia Lenkijos ir Lietuvos santykiams.
Dėl iš Baltarusijos skraidančių kontrabandinių balionų keliamos grėsmės visuomenės saugumui Lietuvos vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Tačiau, kaip pabrėžia dr. Aleksandra Kuczyńska-Zonik, tai ne tik kova su nusikalstamumu, kurio Minskas nekontroliuoja. Priešingai, cigarečių prikrautų balionų siuntimas yra tyčinis Baltarusijos valdžios veiksmas.
„Atsižvelgiant į šios praktikos mastą ir tęstinumą, o ypač į pasekmes Lietuvai – turiu omenyje atšauktus skrydžius, tai yra sabotažo aktas ir sąmoningas Baltarusijos veiksmas“ , – teigia Vidurio Europos instituto ekspertė ir Liublino katalikiškojo universiteto dėstytoja.
„Susiduriame su autoritariniu režimu, kuris ne kartą sutrikdė Lietuvos valstybės funkcionavimą. Kai akivaizdu, kad šie veiksmai daro žalą, ir Lietuvos bejėgiškumas yra akivaizdus, tai yra Baltarusijai naudinga. Tai ne pavieniai incidentai, susiję su atskirais kontrabandininkais, o organizuota operacija, atnešanti politinės naudos Baltarusijai“, – aiškina pašnekovė.
Juokas pro ašaras. Lietuviai juokauja: sustabdykime vėją
|
Kuczyńska-Zonik cituoja Lietuvos tarnybų pranešimus, pagal kuriuos vien šiais metais užfiksuota apie 600 oro erdvės pažeidimų atvejų.
„Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas iš šių balionų gabena daugiau nei tūkstantį pakelių cigarečių, tai reiškia dideles finansines išlaidas valstybei. Tačiau skrydžių sutrikimai yra dar didesni. Šiais metais įvyko daugiau nei 320 incidentų. Tai sukelia nepatogumų dešimtims tūkstančių keleivių ir didžiules išlaidas“, – pažymi ekspertė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad dėl balionų kylantys skrydžių sutrikimai daro nuostolių ne tik oro vežėjams, bet ir Skandinavijos bei Vidurio Europos bendrovėms, kurios naudojasi persėdimais Lietuvos oro uostuose.
„Kenkiama Lietuvos įvaizdžiui. Tai taip pat tiesioginė grėsmė keleiviams. Kalbama ne tik apie vėlavimus, bet ir apie didžiulį lėktuvo susidūrimo su kontrabandiniu balionu pavojų. Lietuvoje pradėjo sklisti juokeliai ir memai, kad norint užsisakyti lėktuvo bilietą, pirmiausia reikėtų pasitikrinti vėjo kryptį. Tai gali atrodyti juokinga, bet su tokia situacija lietuviams tenka susidurti kasdien. Juolab kad iki Vilniaus oro uosto nuo Baltarusijos sienos – 30 kilometrų. Tai nėra taip toli“, – pabrėžia Kuczyńska-Zonik.
Baltarusijos veiksmams palankios klimato sąlygos, nes Lietuvoje vyrauja pietvakarių vėjai. „Lietuva yra labai pažeidžiama tokių veiksmų ir šiek tiek nežino, kaip į juos reaguoti“, – pabrėžia ekspertė.
Ekstremalioji situacija. Lietuva griebiasi kariuomenės
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pažymėjo, kad Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija leis tarnyboms efektyviau tirti Baltarusijos kontrabandos balionus. Ar to pakaks, kad būtų sustabdyti Minsko veiksmai?
„Nėra jokių strateginių veiksmų, kurie užkirstų kelią sienų pažeidimams, nes tai yra pagrindinis dalykas. Lietuva gali neutralizuoti padarinius, stebėti, kur nusileido balionai ir kas gauna siuntas. Turime prisiminti, kad tai, ką vadiname Lietuvos nepaprastąja padėtimi, yra tik pirmasis etapas. Yra dar aukštesnio lygio nepaprastoji padėtis, kuri reiškia viešosios ir konstitucinės tvarkos pažeidimą“, – aiškina Kuczyńska-Zonik.
Ekstremalioji situacija Lietuvoje leidžia kariuomenei dalyvauti kovos su kontrabanda operacijose. Kareiviai dabar gali tikrinti transporto priemones pasienio zonoje ir remti policijos bei pasienio apsaugos operacijas. Be to, ekstremaliosios situacijos metu supaprastinamos tyrimo procedūros. Šis pakeitimas taip pat sutrumpina viešųjų pirkimų procedūrą.
„Tai mechanizmai, kurie padeda neutralizuoti Minsko veiksmų pasekmes. Tačiau nuolat ieškoma sprendimų, kurie arba neutralizuotų, arba reaguotų į kontrabandinių balionų gabenimą iš Baltarusijos“, – aiškina „Interia“ pašnekovė.
Tačiau čia problema yra daug platesnė ir sunku nuslėpti faktą, kad pastarosios savaitės parodė tam tikrus Minsko pranašumus.
Lukašenkos spaudimas Lietuvai
Iki šiol pagrindinė problema santykiuose su Baltarusija, taip pat su Lietuva, Baltijos šalimis ir Lenkija, buvo Minsko instrumentinė migracijos politika. Lietuvos atveju Aleksandro Lukašenkos režimas rado naujų būdų daryti spaudimą Vilniui.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Spalio mėnesį Lietuva uždarė sieną su Baltarusija. Tai buvo ribojantis atsakas, tačiau Lietuvai greitai teko nusileisti, nes Baltarusija neleido Lietuvos vežėjams išvykti iš jos teritorijos. Iš daugiau nei tūkstančio sunkvežimių dalis buvo paleista, tačiau dalis liko Baltarusijos pusėje. Tai vežėjams sukelia labai dideles išlaidas, nes Baltarusija nurodė sunkvežimius už papildomą mokestį nugabenti į specialią vietą. Be to, kai sunkvežimiai stovi stovėjimo aikštelėje, jie neuždirba jokių pinigų“, – pabrėžia Aleksandra Kuczyńska-Zonik.
Problemų su Baltarusija sprendimo paieškos daro įtaką ir Lietuvos vidaus politikai. Trečiadienį prie Lietuvos Seimo vyko vežėjų protestas kuriame buvo reikalaujama kitokių užsienio politikos sprendimų Baltarusijos atžvilgiu.
„Uždarant sieną, Lietuvos valdžios tikslas buvo reaguoti į Baltarusijos politiką, tačiau de facto nukentėjo Lietuvos įmonės. Nėra paprasto būdo reaguoti į kontrabandinius balionus. Lietuva konsultavosi su Europos Komisija dėl įvairių būdų kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Buvo pasiūlyta įtraukti „Frontex“ į sienų apsaugą. Lietuva demonstruoja, kad bando koordinuoti savo atsaką tarptautiniu, Europos lygmeniu. Tačiau kol kas nėra realaus būdo užkirsti kelią Baltarusijos veiksmams“, – pabrėžia ekspertė.
Lukašenkos politinė prekyba. „Jis gali kitaip žaisti su Lenkija“
Šiame kontekste kyla klausimų dėl Lenkijos vaidmens ir pozicijos. Nors Lenkija, žinoma, pabrėžia solidarumą su Lietuvos valdžia, pastaruoju metu ji taip pat vykdo savo politiką Minsko atžvilgiu. Natūralu ir suprantama, kad Lenkijos valstybė pirmiausia vadovaujasi savo interesais. Tačiau tuo pat metu Baltarusija dalyvauja instrumentinėse, politinėse derybose.
Lukašenka žino, kurie interesai yra ypač svarbūs Lenkijai, ir tai buvo akivaizdu lapkritį, kai Varšuva nusprendė atidaryti daugiau sienos perėjimo punktų rytuose.
„Baltarusija mato, kad gali kitaip elgtis su Lenkija, nes ten gyvena lenkų mažuma. Lietuvos naratyve apie lietuvių mažumą visiškai neužsimenama. Lenkijos atveju mažumos atstovai yra tam tikra prasme įkaitai Baltarusijos politikoje, o Lenkijos politika reaguoja į jų poreikius“, – komentuoja Kuczyńska-Zonik.
„Kita vertus, Lietuva yra mažesnė šalis, o Baltarusija ieško tolesnių agresyvių veiksmų, kurie leistų jai daryti spaudimą. Ji mato, kad balionai veikia, todėl šie išpuoliai tęsiasi“, – tęsia ji. Tai vyksta tuo metu, kai Varšuva siekia paleisti politinius kalinius ir palaikyti tarptautinę prekybą su Baltarusija.
„Deja, tai neigiamai veikia mūsų bendradarbiavimą ir vienybę, tačiau, deja, tokia yra realybė, kad Baltarusijos režimas ieškos spragų mūsų sistemose ir Lenkijos bei Lietuvos bendradarbiavime“, – apibendrina Aleksandra Kuczyńska-Zonik.
