Saulės baterijų revoliucija prasidėjo Vilniuje: JAV technologai liko be žado (3)
Tyrimai parodė.
© https://www.pexels.com/ru-ru/photo/14686142/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimai parodė, kad fosforas gali padidinti saulės elementų našumą iki 25 procentų.
VU FF mokslininkai savo matavimuose taikė vadinamąją dinaminių gardelių metodiką, kurią daug metų vystė Lietuvoje, joje yra naudojami ir lietuviški lazeriai. Tai gana unikali matavimo metodika, kuri leidžia išmatuoti krūvio nešėjų difuzijos koeficientą – vieną esminių parametrų, kuris lemia, kaip veiks iš tiriamos medžiagos pagaminti saulės elementai ir kaip jų našumą keičia papildomos medžiagos. Šiuo atveju buvo atskleista, kad fosforas turi labai daug potencialo ir gali būti labai sėkmingai naudojamas masinėje gamyboje.
„Visi mūsų kartu su amerikiečių technologais tirti elementai – vienos grupės. Todėl tobulinant saulės elementus, jie yra testuojami paeiliui. Labai ilgai legiravimui buvo naudojamas varis, dabar gamyboje dominuoja arsenas. Tačiau eksploatacijos metu, priklausomai nuo elemento, atsiranda skirtingi defektai, skiriasi krūvio transportas, o visa tai daro įtaką našumui. Technologai nėra fizikai – jie dirba bandymų ir klaidų metodu. Todėl mūsų įsitraukimas, atliekant detalesnius matavimus ir skaičiavimus, jiems yra labai naudingas“, – pažymi VU FF Puslaidininkinės optoelektronikos tyrimų grupės vyresnysis mokslo darbuotojas.
Didesnis saulės elementų efektyvumas reikštų daugiau elektros ir mažesnes sąnaudas
|
Sėkmingas fosforo panaudojimas saulės elementuose gali turėti tiesioginę įtaką ne tik gamintojams, bet ir galutiniams vartotojams. 25 proc. našumo padidėjimas reikštų, kad ta pati saulės baterija galėtų pagaminti ketvirtadaliu daugiau elektros energijos, arba tam pačiam energijos kiekiui pagaminti prireiktų mažesnės ploto saulės elektrinės.
Toks progresas turėtų didžiulės įtakos tolesnei saulės energetikos plėtrai, ypatingai Lietuvoje ir kitose Šiaurės šalyse, kur saulės intensyvumas mažesnis. Efektyvesnės saulės baterijos reiškia trumpesnį investicijų atsipirkimo laiką ir prieinamesnę žaliąją energetiką.
Anot jo, dabar kamuoliukas – jau kolegų JAV pusėje. Panašu, kad šiuo metu jų naudojamos technologijos yra išsėmusios savo našumo galimybes. Našumo pagerėjimas, kurį prognozuoja VU Fizikos fakulteto mokslininkai, suteiktų reikšmingą konkurencinį pranašumą. Vis dėlto kyla klausimas, kaip greitai fosforo junginius bus įmanoma panaudoti masinėje gamyboje.
„Aišku, mes tyrėme testines medžiagas. Kai kalbame apie pramoninio lygio gamybą, viskas yra šiek tiek sudėtingiau. Į procesą dabar turės įsijungti technologai, jiems teks galvoti, kaip įterpti fosforo junginius, koreguoti gamybinius procesus. Visa tai gali trukti ne vienerius metus. Tačiau perspektyvos – daug žadančios“, – įsitikinęs dr. P. Ščajevas.
Pranešimą parengė Liudmila Januškevičienė, Vilniaus universitetas.