„Artėjame prie 100 %.“ Lietuvos gigantai keičia taisykles: kaimynai stebi apstulbę ()

2026-03-01

Užbaigti svarbiausi projektai.

asociatyvi nuotr.
© https://pixabay.com/photos/electrons-plasma-ball-electricity-6634889/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praėjusiais metais įgyvendino sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir sėkmingai palaikė sistemos darbą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje. 2025 metais „Litgrid“ pagerino elektros tiekimo patikimumo rodiklius ir nuosekliai įgyvendino strateginius elektros sistemos atsparumo ir tarpsisteminių pralaidumų didinimo projektus. Dėl laikinų veiksnių elektros energijos balansavimo rinkoje bendrovės grynasis pelnas mažėjo, tačiau koreguoti EBITDA ir pelno rodikliai buvo geresni, palyginti su 2024 m. rezultatais.

„Jau daugiau nei metus Baltijos šalių elektros sistemos sėkmingai veikia kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje. 2025 metais užbaigti svarbiausi sinchronizacijos projektai – elektros perdavimo linijos Vakarų Lietuvoje ir Vilniaus regione, visi trys sinchroniniai kompensatoriai, perdavimo tinklo valdymo sistemos. Įtvirtinta Lietuvos energetinė nepriklausomybė ir pradėti įgyvendinti jai apsaugoti būtini sprendimai: „Litgrid“ kritinės infrastruktūros atsparumo programa šiuo metu jau apima 14 projektų ir daugiau nei 150 priemonių atskiruose perdavimo tinklo mazguose. Šių metų pradžioje kartu su partneriais Baltijos šalyse „Litgrid“ gavo 113 mln. Eur siekiantį ES finansavimą atsparumo projektams įgyvendinti. Siekiant didinti rinkų integraciją ir skatinti tolesnę atsinaujinančių išteklių plėtrą, didinami elektros pralaidumai su Lenkija ir Latvija, kartu su partneriais Latvijoje ir Vokietijoje vertinamas galimos naujos jungties projektas“, – sako „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

Vau! Šis dulkių siurblys robotas veikia netgi su AI, ir yra totaliai vertas įsigyti - pamiršite grindų valymo rūpesčius (MOVA P50 Pro Ultra APŽVALGA)

11378 2

Tai yra geriausias mano kada nors išbandytas dulkių siurblys-robotas, su eile pažangių AI funkcijų ir neįtikėtinų galimybių, kurios, tiesą pasakius, net nežinojau kad šiuo metu jau egzistuoja tokios rūšies gaminiuose.

Išsamiau

Per 2025 m. prie perdavimo tinklo prijungta 600 MW vėjo ir 200 MW saulės elektrinių, o bendra jų įrengtoji galia Lietuvoje išaugo 1,7 GW. Metų pabaigoje prie perdavimo tinklo prijungti du pirmieji elektros kaupiklių parkai, kurių bendra galia siekia 119 MW.

„Per praėjusius metus Lietuvoje pradėjo veikti daugiau vėjo ir saulės elektrinių, nei jų iš viso buvo 2022 metais. Sparčiai artėjame prie numatytų tikslų – 100 proc. elektros poreikio užtikrinti vietoje pagaminta energija. Nauji kaupiklių parkai prisidės ir prie mažesnių elektros kainų svyravimų, ir efektyvesnių balansavimo rinkų“, – sako A. Šemeškevičius.

Metų pabaigoje „Litgrid“ užbaigė du sinchronizacijos projektus – Joniškio rajone esančios Mūšos 330 kV skirstyklos ir Kretingos rajone esančios Darbėnų skirstyklos statybą. Lapkričio mėnesį kontinentinės Europos operatoriai patvirtino, kad Baltijos šalys atitinka visus techninius reikalavimus nuolatiniam prisijungimui. Sinchronizacijos projektas taip pat laimėjo prestižinį metų projekto apdovanojimą pasaulinės projektų valdymo asociacijos „Project Management Institute“ (PMI) apdovanojimuose, įvertinant sėkmingą šio sudėtingo projekto įgyvendinimą anksčiau nei planuota.

Praėjusių metų pabaigoje „Litgrid“ patvirtino Lietuvos ir Lenkijos tarpsisteminių elektros prekybos pralaidumų didinimo koncepciją, pagal kurią eksporto pralaidumai iki šių metų pabaigos turėtų padidėti du kartus, o 2027 m. pasiekti 500 MW.

Siekiant sustiprinti karo niokojamą Ukrainos elektros perdavimo tinklą, „Litgrid“ perdavė jau ketvirtąjį aukštos įtampos autotransformatorių bei dar vieną elektros perdavimo tinklo įrenginių paketą.

Tinklo patikimumas

Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pernai sumažėjo. 2025 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 9,177 TWh, tai 3,5 proc. mažiau nei 2024 m., kai perduota 9,51 TWh. Nors elektros suvartojimas pernai Lietuvoje augo 2 proc. iki 11,727 TWh, „Litgrid“ perduotos energijos kiekis buvo mažesnis dėl augančio prie skirstymo tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičiaus.

Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ pagerino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. 2025 m. nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (AIT) siekė 0,41 min., o neperduotos energijos kiekio rodiklis (ENS) sudarė 10,121 MWh. Palyginti, 2024 m. AIT siekė 0,855 min., o ENS – 24,275 MWh. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.

„NordBalt“ tarpsisteminės jungties su Švedija bendras prieinamumas rinkai 2025 m. buvo 97,38 procentai. Nuo Baltijos šalių sinchronizacijos 2025 m. vasario 9 d. iki metų pabaigos Lenkijos–Lietuvos pjūvio, skirto rinkai (ne mažiau kaip 70 proc. pajėgumo), pralaidumas užtikrintas 99,3 proc. viso laiko, o Lietuvos–Lenkijos – 100 proc. viso laiko. Didžiausią įtaką „NordBalt“ neprieinamumui turėjo planiniai priežiūros darbai, o Lietuvos–Lenkijos jungčiai „LitPol Link“ – planiniai darbai ir balansavimo rezervų apimtys. Lietuvos–Latvijos tarpsisteminio pjūvio pralaidumas rinkai 2025 m. buvo užtikrintas 100 proc. viso laiko.

Finansiniai rezultatai

Neaudituotais duomenimis, „Litgrid“ pajamos per metus išaugo 13,9 proc. ir 2025 m. siekė 431,1 mln. Eur. Pajamos už elektros perdavimą, palyginti su 2024 m., padidėjo 4 proc. iki 134,3 mln. Eur. 2025 m. perdavimo pajamose įskaitytos 34,5 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukos perdavimo tarifo mažinimui.

Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 29 proc. iki 180,2 mln. Eur. Pajamas didino VERT nustatyta 28 proc. didesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos.

Disbalanso ir balansavimo pajamos didėjo 5,7 proc. iki 108,7 mln. EUR dėl didesnio perduoto elektros energijos kiekio. Nuo 2024 m. spalio mėn. pasikeitė reguliuojama disbalanso kainodara ir per ataskaitinį laikotarpį gali būti pajamų ir sąnaudų skirtumas, tačiau jis neturės įtakos ilgalaikiam pelningumui, nes bus įvertintas per būsimas korekcijas 2025 m. „Litgrid“ balansavimo pajamos buvo 3,2 mln. Eur mažesnės už sąnaudas.

2025 m. bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 48,9 mln. Eur. Palyginti, 2024 m. EBITDA buvo 60,5 mln. Eur. Atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių bei eliminavus kitus vienkartinius veiksnius, koreguotas EBITDA siekė 53 mln. Eur ir buvo 11,6 proc. didesnis nei 2024 m., kai koreguotas EBITDA buvo 47,6 mln. Eur. Koreguotą EBITDA daugiausiai didino didesni kapitalo kaštai dėl reguliuojamo turto vertės padidėjimo.

Grynasis pelnas 2025 m. siekė 34,2 mln. Eur. Palyginti, 2024 m. grynasis pelnas buvo 49 mln. Eur. Koreguotas 2025 m. grynasis pelnas siekė 37,7 mln. Eur ir buvo 10 proc. didesnis nei 2024 m., kai koreguotas grynasis pelnas buvo 34,3 mln. Eur. Koreguoto grynojo pelno pokyčiui didžiausią įtaką turėjo koreguoto EBITDA augimas.

„Litgrid“ 2025 m. investicijos siekė 166,3 mln. Eur, iš jų 35 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 65 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei veiklos palaikymui.

Perkrovų valdymo įplaukos per 2025 m. buvo 99,7 mln. Eur. Šios įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir neturi tiesioginės įtakos bendrovės veiklos rezultatui, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausiai naudojamos bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, daliniam finansavimui.

Apie „Litgrid“:

AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių ir skirstyklų, 9 tarpsistemines linijas ir jungtis su kitomis šalimis, nuolat vykdo elektros tinklo infrastruktūros priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.

Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo naujosios energetikos įmonių grupė „EPSO-G“. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)

Komentarai ()