„Jei nemokėsite kalbos, sumokėsite baudą.“ Lietuva imasi nematytų priemonių ()
Lietuvoje prasidėjo šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis, po kurio paslaugų teikėjai, nemokantys lietuvių kalbos, bus baudžiami baudomis.
© Lanxtot, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%C5%A0koda_15Tr_in_Vilnius.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu Seimas svarsto dar griežtesnių taisyklių priėmimą. Tai apimtų privalomus kalbos egzaminus tiems, kurie Lietuvoje gyvena ilgiau nei penkerius metus.
Nuo šių metų sausio mėnesio įsigaliojo privalomas A1 lygio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas paslaugų sektoriuje dirbantiems asmenims. Per ateinančius dvejus metus reglamentavimas bus griežtinamas, reikalaujant, kad paslaugų teikėjai bendrautų bent A2 lygiu.
Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse A1 ir A2 lygiai atitinka pagrindines užsienio kalbos žinias, leidžiančias bendrauti paprastose, įprastose kasdienio gyvenimo situacijose.
Seimas svarsto galimybę dar labiau griežtinti reikalavimus, įskaitant privalomus kalbos egzaminus asmenims, gyvenantiems Lietuvoje ilgiau nei 5 metus ir norintiems tapti vairuotojais.
|
Pakeitimus motyvuoja noras sustiprinti migrantų integracijos į Lietuvos visuomenę procesą.
„Girdėjau, kaip vairuotojai kalbasi rusiškai ir sako klientams, kad jie kurčnebyliai. Tačiau mes nenorime bausti žmonių; norime, kad jie integruotųsi į mūsų visuomenę ir jaustųsi pilnaverčiais jos nariais“, – patikino Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Jau įsigalioję pakeitimai ir vėlesni pasiūlymai kelia klausimų dėl reglamentų vykdymo užtikrinimo galimybės, taip pat dėl valstybės teikiamų kalbų mokymosi galimybių.
Lietuvos įstatymų leidėjai taip pat stebi kaimyninėse šalyse įgyvendinamus sprendimus. Pavyzdžiui, Estijoje norintys gauti laikiną leidimą gyventi privalo baigti adaptacijos programos bazinį modulį ir įrodyti bent A2 lygio estų kalbos mokėjimą.
Lietuvoje kalbos mokėjimas šiuo metu reikalingas tik nuolatiniam gyvenimui, kultūrinių reikalavimų nėra.
„Manau, kad ne tik kalba, bet ir kiti su Lietuvos kultūra bei demokratinėmis vertybėmis susiję klausimai yra labai svarbūs “, – pažymi parlamentaras Simonas Kairys, LRT paklaustas apie estišką sprendimą.
