JAV turi idėją – Lietuva yra keblioje padėtyje. „Ji bandys manevruoti“ ()
Jungtinės Valstijos nori pagerinti Lietuvos ir Baltarusijos santykius.
© George Chernilevsky, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Locomotive_M62-1342_2014_G1.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau Vilnius į tai žiūri atsargiai, o ekspertai atkreipia dėmesį, kad šalis yra keblioje padėtyje dėl skirtingų JAV ir Europos Sąjungos pozicijų. „Lietuva bandys manevruoti“, – teigė vienas politologas.
JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale neseniai duotame interviu Lietuvos visuomeniniam transliuotojui LRT paragino Vilnių užmegzti ryšius su Minsku ir atkurti Baltarusijos kalio trąšų tranzitą per Lietuvą.
„Turime susėsti ir pasikalbėti. Jei tai nepadės, mes atsistosime ir išeisime“, – sakė Coale. Jis mano, kad susitikimas galėtų vykti užsienio reikalų viceministrų lygmeniu, be jokių išankstinių sąlygų.
Lietuvos premjerė Inga Ruginienė neatmetė tokių kontaktų galimybės, tačiau pažymėjo, kad Baltarusija pirmiausia turėtų įvykdyti tris sąlygas: nutraukti kontrabandos balionų siuntimą virš Lietuvos, leisti Baltarusijoje sustabdytiems sunkvežimiams grįžti į Lietuvą be papildomų mokesčių ar baudų ir sustabdyti nelegalią migraciją (migrantų nukreipimas į vakarines Baltarusijos sienas yra spaudimo iš Minsko įrankis).
„Kalbame tik apie techninį susitikimą, skirtą pasikeisti nuomonėmis. Jis gali įvykti, kai bus įvykdytos šios sąlygos“, – pabrėžė premjerė. Ji pridūrė, kad trąšų tranzito klausimas turėtų būti sprendžiamas ES lygmeniu.
|
Nuo 2020 m., kai Baltarusijos valdžia žiauriai numalšino protestus po suklastotų prezidento rinkimų, Lietuva laikosi griežčiausios įmanomos pozicijos Baltarusijos atžvilgiu. Ji buvo viena pirmųjų šalių, atmetusių Aleksandro Lukašenkos laimėtų Baltarusijos rinkimų rezultatus ir įvedusių nacionalines vizų sankcijas Baltarusijos režimo atstovams.
Potencialus Lietuvos pozicijos pasikeitimas galėtų sukelti nesusipratimų jos santykiuose su Europos Sąjunga. Pirma, tai prieštarautų dabartinei Vilnius politikai Minsko atžvilgiu. Antra, tai pakenktų ES vienybei.
Lietuvos politikai tvirtai įsitikinę, kad reikia laikytis Jungtinių Valstijų linijos, teigė politologas Mariusz Antonowicz iš VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
„Principas toks: jei Donaldas Trumpas kovoja su Kinija, turėtume kovoti ir mes; jei Joe Bidenas daugiausia dėmesio skiria Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, Lietuva turėtų elgtis taip pat. Neseniai pasirodė pranešimų, kad Lietuva bando paremti Kubos opoziciją, kad pelnytų Marco Rubio palankumą“, – sakė jis.
„Šis požiūris yra iš dalies pateisinamas, tačiau svarbu nepamiršti, kad pernelyg glaudus bendradarbiavimas su JAV gali sukelti įtampą su Europa. Kalbant apie sankcijas Baltarusijai, pirmiausia kalbame apie ES sprendimus“, – pažymėjo jis.
Antonowicz vertina, kad Lietuva pirmą kartą atsidūrė situacijoje, kai ES ir JAV aiškiai nesutaria, kai „Lietuvos interesai yra artimesni ES nei Jungtinių Valstijų interesams“.
„Santykiuose su Baltarusija galimi tam tikri tarpiniai sprendimai, (pavyzdžiui) kontaktai nepanaikinant sankcijų“, – pabrėžė jis. Jis pridūrė, kad santykių su Trumpo administracija problema yra jų nenuspėjamumas. „Lietuva bandys laviruoti tarp JAV ir ES“, – sakė jis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas iš opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Žygimantas Pavilionis Coale žodžių nelaiko oficialia JAV pozicija ir pažymi, kad jo „niekada nebuvo prašoma atnaujinti kontaktus su Lukašenka“.
„Kalbant apie politinių kalinių paleidimą, pabrėžiama, kad tai dvišalis klausimas. Tačiau neabejoju, kad Lukašenka nori atnaujinti santykius ir tam naudojasi savo agentais regione. Lenkija nuolat šantažuojama dėl Andžejaus Počobuto bylos“, – pabrėžė Pavilionis.
Prisiminkime, kad nuo 2025 m. Minsko valdžia, derėdamasi su JAV, paleido apie 500 kalinių, įskaitant politinius, o Vašingtonas mainais panaikino kai kurias sankcijas.
„Baltarusijos prieiga prie Baltijos jūros iš esmės reiškia Rusijos prieigą, o kiekvienas Minsko žingsnis yra stebimas Maskvoje“, – sako politikas. Jis mano, kad santykių tarp Vilnijos ir Minsko atnaujinimas neatitinka ilgalaikių Jungtinių Valstijų interesų, todėl Lietuva ir Lenkija turėtų siekti demokratinės Baltarusijos.
Vytauto Didžiojo universiteto politologui Andžejui Pukšto JAV pasiuntinio žodžiai nebuvo netikėti. „Lietuva viešai teigia, kad spaudimo nėra, bet, mano nuomone, tai geras būdas spręsti sudėtingą situaciją. Jau kurį laiką matyti ženklų, kad JAV nori šilti santykius su Baltarusija. Vašingtonas taip pat domisi baltarusiškų kalio trąšų importu“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „Lietuva susiduria su labai sunkiu diplomatiniu iššūkiu“.
Jo nuomone, Lietuvai gali tekti iš dalies prisitaikyti prie JAV lūkesčių. „Galimi įvairūs scenarijai, pavyzdžiui, Minskas sutiktų su išorine ES Astravo atominės elektrinės inspekcija arba apribotų Rusijos buvimą Baltarusijoje – nors šiuo metu tai atrodo mažai tikėtina. Daug kas priklauso nuo Amerikos diplomatijos kokybės“, – pridūrė jis.
Pasak jo, ilgainiui ES gali būti mažiau linkusi priešintis Baltarusijai taikomų sankcijų švelninimui, be kita ko, dėl nuovargio dėl susidariusios situacijos.
Lietuvos valdančiosios koalicijos narys Ruslanas Baranovas, socialdemokratas ir parlamento Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, patvirtino, kad Coale pareiškimas nestebina. „Tai pirmas viešas pareiškimas, tačiau apie jį užkulisiuose kalbama jau seniai. Derybos, jei jos prasidės, bus žemesnio lygio ir parodys, ar yra prasmė jas tęsti“, – sakė jis.
Jis taip pat pridūrė, kad „Lietuva turi spręsti specifines problemas“, įskaitant kontrabandinius balionus ir nelegalius migrantus.
Pasak politiko, galimi Lietuvos ir Baltarusijos kontaktai neturėtų pakenkti Lietuvos santykiams su ES. „Kalbame ne apie sankcijų panaikinimą, o apie kontaktą. Dabartinė spaudimo ir izoliacijos politika nedavė laukiamų rezultatų. Pokyčiai Baltarusijoje galimi, jei nugalės Ukraina ir pokyčiai prasidės pačioje Rusijoje. Šiuo metu režimas Minske išlieka stabilus dėl Maskvos paramos ir Kinijos investicijų“, – sakė jis.
.png)
.png)
.png)
.png)
