Lietuvai siūlomas planas, kaip išspręsti degalų krizę ()
Prieš mėnesį prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose degalų rinkoje sukėlė chaosą.
© Engin_Akyurt (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/gas-station-petrol-station-gasoline-8626683/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors Lietuva ėmėsi skubių žingsnių degalų kainoms mažinti, tai trumpalaikės priemonės, kurių efektyvumas – ribotas. Ekspertai ragina įvesti ilgalaikį sprendimą – dalinio akcizo grąžinimo sistemą, kuri ne tik suvaldytų krizes, bet ir kasmet valstybės biudžetą papildytų apie 100 mln. eurų.
Degalų kainą lemia du pagrindiniai veiksniai – tarptautinė naftos kaina ir šalies mokesčių politika. Lietuva neturi svertų paveikti naftos kainas, tad degalų kainoms mažinti svarbu tobulinti šalies mokesčių sistemą. Jau dabar mokesčiai (akcizas ir PVM) galutinėje degalų kainoje sudaro apie 1 eurą – t.y. beveik vartotojo sumokamos sumos.
Pasak Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentės Kristinos Čeredničenkaitės, Lietuva priima sprendimus mažinti degalų kainas – atlaisvino degalų rezervą, taikys laikiną akcizo mažinimą, siūlys pigesnius traukinių bilietus. Visgi visos šios priemonės duoda tik trumpalaikį efektą ir yra skirtos „gesinti gaisrus“ čia ir dabar.
Reikalingas ilgalaikis sprendimas, kuris leistų lanksčiai reaguoti į panašias krizes. Efektyviausia priemonė būtų dalinio akcizo grąžinimo sistemos įvedimas. Šis modelį sėkmingai taiko 10 Europos valstybių.
|
„Dalinio akcizo grąžinimo sistemą siūlėme dar pernai, deja, tuomet ši idėja nesulaukė valdžios dėmesio. Jei turėtume tokį įrankį dabar, degalų krizę būtų galima išspręsti iš karto, nes valstybė galėtų lanksčiai nustatyti susigrąžinamo akcizo dydį nekeičiant įstatymų. Šiuo įrankiu galėtų naudotis vežėjai, verslas, ūkininkai ar kitos visuomenės grupės“, – teigė K. Čeredničenkaitė.
LIEPA ekspertų skaičiavimais, įvedus šią sistemą, valstybė preliminariai gali surinkti apie 100 mln. eurų papildomų pajamų kasmet. Tai būtų solidi suma, kurią būtų galima panaudoti svarbiausiems valstybės poreikiams – kompensacijoms socialinės atskirties žmonėms, išaugusioms degalų kainoms amortizuoti arba krašto apsaugai finansuoti.
Leistų susigrąžinti mokesčius iš Lenkijos
Sistemos veikimo principas paprastas: valstybė nusprendžia, kokia dalimi ir kuriai grupei grąžinti akcizus, taip sukurdama motyvaciją pirkti degalus Lietuvoje, nes dalį sumos galima atgauti. Tokiu būdu mokesčiai pildo Lietuvos, o ne kaimyninių šalių biudžetą, o valstybė surenka papildomus resursus prioritetiniams poreikiams.
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, dalinio akcizo grąžinimo modelis leistų susigrąžinti vežėjų sumokamus mokesčius, kurie pernai dėl degalų kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Lenkijos, pasirinko degalus piltis kaimyninėje šalyje. Dėl to, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai Lietuvos dyzelino pardavimai krito 15,7 proc., o valstybė į biudžetą nesurinko apie 100 mln. eurų planuotų akcizo mokesčio pajamų.
„Lenkijai padovanojome mokesčių pajamas, kurios galėjo likti Lietuvoje ir kelti mūsų šalies ekonomiką. Privalome kelti tikslą susigrąžinti šias pajamas į Lietuvą, o tam dalinio mokesčio susigrąžinimo modelis itin tinkamas, nes perkant degalus ir sumokėjus dalį akcizo Lietuvoje, dalis mokesčių būtų sugrąžinama. Toks įrankis leistų paprastai papildyti valstybės biudžetą papildyti reikšminga pajamų suma.
Smūgis atsinaujinančių degalų gamintojams
Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas pabrėžia, kad pernai Lietuvai praradus dalį degalų pardavimų, tiesioginį smūgį patyrė ir šalies atsinaujinančių degalų sektorius. Vietos gamintojų pajamos krito apie 15%, o dėl sumažėjusios gamybos apimties iš ūkininkų nebuvo nupirkti dideli kiekiai grūdų, skirtų biodyzelino gamybai.
„Privalome apginti savo šalies interesus ir susigrąžinti prarastus degalų pardavimus į Lietuvą. Efektyviausia priemonė tam pasiekti – dalinio akcizo grąžinimo įrankis, kuris veiktų kaip tiesioginė paskata vėl rinktis Lietuvą. Iš tokio sprendimo laimėtų visi: vežėjai, gamintojai bei žemės ūkis, o valstybė užsitikrintų reikšmingas finansines įplaukas. Turime pasimokyti iš kaimynų lenkų, kurie prioritetą teikia ekonomikos augimui – juk be stiprios ekonomikos nebus ir stiprios valstybės“, – teigia J. Polujanskas.
