Kremlius įsiuto dėl Rusijos bazių „griovimo“. Lietuva pataikė į jautrią vietą ()
NATO disponuoja priemonėmis, kurios krizės atveju gali su žeme sulyginti Rusijos oro ir raketinės gynybos bazes.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremlius sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pasisakymą, kuriame jis užsiminė, kad NATO turėtų pademonstruoti gebėjimą suduoti smūgį Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai.
„Šis pareiškimas ribojasi su beprotybe“, – pakomentavo Rusijos atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Aštrus apsižodžiavimas vyksta virtinės nerimą keliančių incidentų su dronais virš Baltijos šalių fone. Lietuvos URM vadovo Kęstučio Budrio žodžiai, nuskambėję interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“, iššaukė neatidėliotiną aukščiausių Rusijos pareigūnų reakciją.
Lietuvos ministras, paklaustas apie savo šalies saugumo klausimus tiesioginės Rusijos grėsmės kontekste, paragino laikytis ryžtingos pozicijos ir atmesti iki šiol buvusias baimes.
Pažadas smogti Rusijos „tvirtovei“. Lietuva pataikė į jautrią Kremliaus vietą
|
Žurnalistui teigiant, kad Europai gresia pavojus, Lietuvos ministras pateikė drąsinantį vertinimą.
„Rusai puoselėja mitą, kad gali prasiveržti pro Baltijos šalis per dvi dienas. Šis naratyvas jau seniai paneigtas. Tai suteikia mums jėgų veikti Lietuvoje“, – sakė jis.
K. Budrys, paklaustas apie Karaliaučiaus srities klausimą, atsakė, kad „NATO disponuoja priemonėmis, kurios krizės atveju gali su žeme sulyginti Rusijos oro ir raketinės gynybos bazes“.
„Turime parodyti rusams, kad sugebame prasiskverbti į mažą tvirtovę, kurią jie pastatė Karaliaučiuje“, – pridūrė jis.
Rusija reaguoja į perspėjimą apie atakas Karaliaučiuje. Peskovas: ties beprotybės riba
Į Lietuvos URM vadovo žodžius tiesiogiai sureagavo Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Susitikimo su žurnalistais metu jis paragino nesureikšminti iš Vilniaus skambančių pareiškimų, kartu užsipuldamas Lietuvos politikus.
„Šis pareiškimas ribojasi su beprotybe. Nemanau, kad į tai reikėtų žiūrėti rimtai. Tai greičiau parodo, kokie radikalūs politikai ten yra“, – sakė D. Peskovas.
„Tokie ekstremalūs politikai vargu ar sugeba imtis kokių nors apgalvotų ir rafinuotų veiksmų. Tai gerai“, – tęsė jis.
„Deja, Baltijos šalys išties yra maniakiškai nusiteikusios prieš Rusiją. Šios antirusiškos nuotaikos jas apakina, trukdo galvoti apie ateitį ir neleidžia joms daryti to, kas atitinka šių šalių interesus“, – teigė D. Peskovas.
Svetimi dronai NATO oro erdvėje. Incidentų skaičius auga
Įvykių fonas regione darosi vis įtemptesnis. Politikų pasisakymai sutampa su virtine nerimą keliančių incidentų Baltijos šalių oro erdvėje, įvykusių per pastarąsias kelias dienas. Trečiadienį priešpiet dalyje Lietuvos buvo paskelbtas oro pavojus, kai prie rytinės sienos buvo aptiktas į bepilotį orlaivį panašus objektas. Be to, sekmadienio vakarą rytų Lietuvoje buvo rastos drono su sprogstamuoju užtaisu nuolaužos.
Panašus incidentas įvyko ir Latvijoje. Antradienį Rygos valdžia oficialiai pranešė aptikusi priešišką droną, įskridusį į šalies oro erdvę. Taip pat antradienį Estijos oro erdvę pažeidė priešiškas dronas, kurį numušė Rumunijos naikintuvai F-16, vykdantys NATO Baltijos oro policijos misiją.
.jpg)
