Lietuva muša visus rekordus: tai nėra tik skaičiai ()
Dalis programos.
© @Di (atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuva tapo pirmąja NATO šalimi, gynybai skiriančia daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Esame tvirtai įsipareigoję gynybai. Lietuva yra patikima sąjungininkė, rodanti pavyzdį“, – teigiama pranešime.
Lithuania has become the first NATO ally to exeed 5% of GDP to defence in 2026.
— Lithuania MFA 🇱🇹 | #StandWithUkraine (@LithuaniaMFA) June 1, 2026
Our commitment to defence is resolute. Lithuania is a #TrustedAlly that leads by example. pic.twitter.com/UfIdUzknJb
|
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas informavo, kad 2026 m. šalies karinės išlaidos sieks 5,38 proc. BVP, arba 4,79 mlrd. eurų. Ankstesniais metais Lietuva gynybai skirdavo kiek daugiau nei 3 proc. BVP.
Išlaidų didinimas yra dalis programos, skirtos stiprinti gynybos pajėgumus karo Ukrainoje kontekste ir reaguoti į Baltijos šalių susirūpinimą dėl Rusijos keliamų grėsmių. „Jei neinvestuosime į savo saugumą, niekas neateis mūsų apsaugoti“, – sakė R. Kaunas. Jis pabrėžė, kad valstybės gynyba grindžiama dviem principais: nacionalinių pajėgumų stiprinimu ir kolektyvine apsauga NATO sistemoje.
2026 m. biudžete numatyta karines išlaidas padidinti 1,59 mlrd. eurų. Planuojama skirti papildomų lėšų ginkluotųjų pajėgų modernizavimui, oro gynybos sistemų plėtrai ir sunkiosios karinės technikos įsigijimui. Lietuva ketina įsigyti naujų priešlėktuvinės gynybos sistemų ir pašalinti apsaugos nuo balistinių bei sparnuotųjų raketų trūkumus. Vienas didžiausių projektų bus sutartis dėl Vokietijos tankų „Leopard 2A8“ tiekimo. Dar 700 mln. eurų per Gynybos fondą bus skirta saugumo projektams.
Vilniaus sprendimas priimtas įgyvendinant NATO susitarimus dėl gynybos išlaidų didinimo. Praėjusiais metais Hagoje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime narės susitarė iki 2035 m. padidinti gynybos finansavimo tikslą nuo 2 proc. iki 5 proc. BVP. Pagal galutinę susitikimo deklaraciją, ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP šalys turėtų skirti tiesioginiams gynybos poreikiams ir NATO karinių tikslų įgyvendinimui, o iki 1,5 proc. BVP – kritinės infrastruktūros apsaugai, ekonomikos atsparumui, inovacijoms ir gynybos pramonės plėtrai. Deklaracijoje Rusija įvardyta kaip „ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui“.
