Tobulins Lietuvoje rodomų televizijos kanalų auditorijos skaičiavimo sistemą (4)
Neapsikentusios netikslaus žiūrovų auditorijos skaičiavimo, didžiosios televizijos - LNK, TV3, BTV, „Lietuvos ryto” TV, PBK - bei Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (KOMAA) įkūrė komitetą, kuris rūpinsis tikslesniu TV auditorijos duomenų skaičiavimu bei sistemos tobulinimu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak televizijos auditorijos tyrimus vykdančios bendrovės TNS LT, šis komitetas kontroliuos TV auditorijos matavimo sistemą, užtikrins skaidrumą bei tobulins jos veiklą.
TV metras - tai nedidelis elektroninis prietaisas, jungiamas prie televizoriaus. Be jo objektyvus televizijos auditorijos tyrimas neįmanomas. Būtent jis padeda tirti televizijos žiūrovų įpročius paprastai, be ypatingų tyrime dalyvaujančių asmenų pastangų. Tokie TV metrai naudojami visame pasaulyje, nustatant, kokias televizijos programas, kiek laiko ir kaip dažnai kasdien žiūri vienos ar kitos šalies gyventojai.
Atsitiktinai atrinktuose namų ūkiuose yra įrengti TV metrų aparatai, fiksuojantys kiekvieno namų ūkio nario televizijos žiūrėjimo trukmę bei žiūrimo TV kanalo dažnį. Daugiau nei 510 TV metrų aparatų yra instaliuoti 370 Lietuvos namų ūkių, atrinktų pagal demografinius ir techninius kriterijus taip, kad reprezentuotų visus Lietuvos gyventojus, turinčius TV. Gauti rezultatai yra sveriami taip, kad apklaustoji visuma atitiktų visos Lietuvos gyventojų proporcijas pagal lytį, amžių, tautybę bei gyvenamąją vietą.
Deja, šie prietaisai yra ne visuose Lietuvos namų ūkiuose, bet tik atrinktuose ir visoje šalyje. Taigi duomenys gali būti netikslūs. Ypač mažųjų televizijų atžvilgiu, kurios ne visada transliuojamos mažesniuose šalies miestuose, nors juose TV žiūrimumo statistika ir renkama. Tokiu atveju statistiniai duomenys tampa netikslūs - naudingesni didesnėms televizijoms. Kita vertus, būtent jos ir sudaro minėtąjį naujai įkurtą komitetą.
Nors komitetas kartu su tyrimą atliekančia kompanija TNS LT žada įgyvendinsiantys sistemos technologines inovacijas, svarstysiantys principinius auditorijos matavimo metodologijos, duomenų bei rezultatų pateikimo klausimus, tačiau neatsako į esminį klausimą - kaip komitetas spręs pagrindinę - TV metrų netikslumo - problemą.
Dar 2009 m. pabaigoje „Lietuvos ryto“ dienraštis atliko žurnalistinį tyrimą, kurio metu aiškinosi, ar pasitelkus TV metrus, nustatomi tikslūs televizijų reitingai. Deja, netrukus teko įsitikinti, kad tuometinės bendrovės „TNS Gallup“ (dabar - TNS LT) vykdomų tyrimų rezultatai gali būti neteisingi.
„Lietuvos rytas“ per kelias dienas kaimo vietovėse ir Jurbarko mieste nesunkiai surado aštuonis TV metrų aparatus. Jais naudojasi 22 respondentai.
Redakcija turi dar 24 namų ūkių, turinčių TV metrus, sąrašą. Peršasi išvada – jei per kelias dienas įmanoma surasti tiek „įslaptintų“ namų ūkių, akivaizdu, kad tą patį gali padaryti bet kuri turtinga televizija. Ir (neatmestina!) sumokėti respondentams, kad šie nuolat laikytų įjungę būtent jų kanalų laidas, rašo „Lietuvos rytas“.
Negana to, iš šešių „Lietuvos ryto“ aplankytų namų ūkių net keturiuose TV metrai pas tuos pačius žmones įrengti jau prieš 8 ar net 10 metų! O tai – vienas šiurkščiausių tyrimų metodikos, kuri nurodo ketverių metų ribą, pažeidimų.
TV metrai televizijoms svarbūs dėl to, kad jie lemia milijonus, iš kurių tos pačios televizijos ir maitinasi. Visos Lietuvos televizijos išsilaiko iš 250 mln. litų per metus pasidalijamų reklamos pinigų. Tiek pinigų į televizijas ateina iš reklamos užsakovų. O kaip šie pinigai paskirstomi, lemia bendrovės „TNS Gallup“ (dabar - TNS LT) tyrimų rezultatai. Karas dėl pinigų reiškia ne tik televizijų kovą dėl išlikimo rinkoje, bet ir dėl programų turinio.
Vieno TV metro turėtojas išreiškia maždaug 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų nuomonę apie televizijos programas. Vieno respondento nuomonės kaina, paversta reklamos pinigais, – 250 tūkst. litų per metus. Pagal vieno TV metro rodmenis per metus paskirstoma net pusė milijono litų reklamos pinigų.
Per savaitę „Lietuvos rytas“ surado daugiau nei 2 proc. visų TV metrų. Tokio radinio vertė – 5 mln. litų, kuriuos pagal „TNS Gallup“ (dabar - TNS LT) pateiktus reitingus reklamuotojai skiria televizijoms.
TNS LT TV auditorijos tyrimas pasitelkiant TV metrų technologiją Lietuvoje atliekamas nuo 2000 metų. Per tą laiką tyrimas ne tik tapo žiniasklaidos rinkos standartu, bet ir turėjo įtakos reklamos rinkos augimui, nes pateikiami operatyvūs duomenys ir nors įmonė deklaruoja, kad rezultatai yra tikslūs, „Lietuvos ryto“ atliktas tyrimas tai neigia. Dar daugiau - galima manyti, kad tuometinė TNS LT buvo suinteresuota dviejų didžiųjų televizijų aukštais reitingais.
Šiame tyrime dalyvauja daugiau nei 1020 respondentų nuo 4 metų amžiaus. Pateikiami kiekvienos minutės TV žiūrovų auditorijos rodikliai apie šiuos TV kanalus: TV3, LNK, LTV, BTV, „Lietuvos ryto televiziją“ , TV6, TV1, LTV2, Pirmąjį Baltijos kanalą, o taip pat apie Liuks!, Info TV, Sport1, „Viasat Sport Baltic“, REN TV, RTR Planeta, MTV Europe. Kitų TV kanalų analizė įmanoma tik įvertinus žiūrovų auditorijos dalį.
Ir praėjus tik daugiau nei 2-iems metams, susivokta, kad reikalingas komitetas, kuris kontroliuotų TV auditorijos matavimo sistemą ir užtikrintų duomenų skaidrumą. Nors panašūs komitetai daugelyje net ir kaimyninių šalių veikia jau seniai.
Kol kas istorijos pabaiga nėra aiški - ar komitetas iš tiesų veiks skaidriai ir ar priimti dalyviai turės lygiavertes teises komiteto veikloje.
Ar žinote, kad:
TV metras - tai nedidelis elektroninis prietaisas, jungiamas prie televizoriaus. Be jo objektyvus televizijos auditorijos tyrimas neįmanomas. Būtent jis padeda tirti televizijos žiūrovų įpročius paprastai, be ypatingų tyrime dalyvaujančių asmenų pastangų. Tokie TV metrai naudojami visame pasaulyje, nustatant, kokias televizijos programas, kiek laiko ir kaip dažnai kasdien žiūri vienos ar kitos šalies gyventojai.
Atsitiktinai atrinktuose namų ūkiuose yra įrengti TV metrų aparatai, fiksuojantys kiekvieno namų ūkio nario televizijos žiūrėjimo trukmę bei žiūrimo TV kanalo dažnį. Daugiau nei 510 TV metrų aparatų yra instaliuoti 370 Lietuvos namų ūkių, atrinktų pagal demografinius ir techninius kriterijus taip, kad reprezentuotų visus Lietuvos gyventojus, turinčius TV. Gauti rezultatai yra sveriami taip, kad apklaustoji visuma atitiktų visos Lietuvos gyventojų proporcijas pagal lytį, amžių, tautybę bei gyvenamąją vietą.
Deja, šie prietaisai yra ne visuose Lietuvos namų ūkiuose, bet tik atrinktuose ir visoje šalyje. Taigi duomenys gali būti netikslūs. Ypač mažųjų televizijų atžvilgiu, kurios ne visada transliuojamos mažesniuose šalies miestuose, nors juose TV žiūrimumo statistika ir renkama. Tokiu atveju statistiniai duomenys tampa netikslūs - naudingesni didesnėms televizijoms. Kita vertus, būtent jos ir sudaro minėtąjį naujai įkurtą komitetą.
Nors komitetas kartu su tyrimą atliekančia kompanija TNS LT žada įgyvendinsiantys sistemos technologines inovacijas, svarstysiantys principinius auditorijos matavimo metodologijos, duomenų bei rezultatų pateikimo klausimus, tačiau neatsako į esminį klausimą - kaip komitetas spręs pagrindinę - TV metrų netikslumo - problemą.
Dar 2009 m. pabaigoje „Lietuvos ryto“ dienraštis atliko žurnalistinį tyrimą, kurio metu aiškinosi, ar pasitelkus TV metrus, nustatomi tikslūs televizijų reitingai. Deja, netrukus teko įsitikinti, kad tuometinės bendrovės „TNS Gallup“ (dabar - TNS LT) vykdomų tyrimų rezultatai gali būti neteisingi.
„Lietuvos rytas“ per kelias dienas kaimo vietovėse ir Jurbarko mieste nesunkiai surado aštuonis TV metrų aparatus. Jais naudojasi 22 respondentai.
Redakcija turi dar 24 namų ūkių, turinčių TV metrus, sąrašą. Peršasi išvada – jei per kelias dienas įmanoma surasti tiek „įslaptintų“ namų ūkių, akivaizdu, kad tą patį gali padaryti bet kuri turtinga televizija. Ir (neatmestina!) sumokėti respondentams, kad šie nuolat laikytų įjungę būtent jų kanalų laidas, rašo „Lietuvos rytas“.
Negana to, iš šešių „Lietuvos ryto“ aplankytų namų ūkių net keturiuose TV metrai pas tuos pačius žmones įrengti jau prieš 8 ar net 10 metų! O tai – vienas šiurkščiausių tyrimų metodikos, kuri nurodo ketverių metų ribą, pažeidimų.
TV metrai televizijoms svarbūs dėl to, kad jie lemia milijonus, iš kurių tos pačios televizijos ir maitinasi. Visos Lietuvos televizijos išsilaiko iš 250 mln. litų per metus pasidalijamų reklamos pinigų. Tiek pinigų į televizijas ateina iš reklamos užsakovų. O kaip šie pinigai paskirstomi, lemia bendrovės „TNS Gallup“ (dabar - TNS LT) tyrimų rezultatai. Karas dėl pinigų reiškia ne tik televizijų kovą dėl išlikimo rinkoje, bet ir dėl programų turinio.
Vieno TV metro turėtojas išreiškia maždaug 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų nuomonę apie televizijos programas. Vieno respondento nuomonės kaina, paversta reklamos pinigais, – 250 tūkst. litų per metus. Pagal vieno TV metro rodmenis per metus paskirstoma net pusė milijono litų reklamos pinigų.
Per savaitę „Lietuvos rytas“ surado daugiau nei 2 proc. visų TV metrų. Tokio radinio vertė – 5 mln. litų, kuriuos pagal „TNS Gallup“ (dabar - TNS LT) pateiktus reitingus reklamuotojai skiria televizijoms.
TNS LT TV auditorijos tyrimas pasitelkiant TV metrų technologiją Lietuvoje atliekamas nuo 2000 metų. Per tą laiką tyrimas ne tik tapo žiniasklaidos rinkos standartu, bet ir turėjo įtakos reklamos rinkos augimui, nes pateikiami operatyvūs duomenys ir nors įmonė deklaruoja, kad rezultatai yra tikslūs, „Lietuvos ryto“ atliktas tyrimas tai neigia. Dar daugiau - galima manyti, kad tuometinė TNS LT buvo suinteresuota dviejų didžiųjų televizijų aukštais reitingais.
Šiame tyrime dalyvauja daugiau nei 1020 respondentų nuo 4 metų amžiaus. Pateikiami kiekvienos minutės TV žiūrovų auditorijos rodikliai apie šiuos TV kanalus: TV3, LNK, LTV, BTV, „Lietuvos ryto televiziją“ , TV6, TV1, LTV2, Pirmąjį Baltijos kanalą, o taip pat apie Liuks!, Info TV, Sport1, „Viasat Sport Baltic“, REN TV, RTR Planeta, MTV Europe. Kitų TV kanalų analizė įmanoma tik įvertinus žiūrovų auditorijos dalį.
Ir praėjus tik daugiau nei 2-iems metams, susivokta, kad reikalingas komitetas, kuris kontroliuotų TV auditorijos matavimo sistemą ir užtikrintų duomenų skaidrumą. Nors panašūs komitetai daugelyje net ir kaimyninių šalių veikia jau seniai.
Kol kas istorijos pabaiga nėra aiški - ar komitetas iš tiesų veiks skaidriai ir ar priimti dalyviai turės lygiavertes teises komiteto veikloje.
Ar žinote, kad:
- Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas 2010 metais žiūrėjo televizorių 3 valandas ir 27 minutes per dieną, o iš viso per 2010-uosius metus prie TV jis praleido 1260 valandų, t. y. 52 su puse paros.
- Daugiausiai laiko prie TV tradiciškai praleidžia vyresnio amžiaus gyventojai. Vidutiniškai vienas vyresnis nei 55 m. amžiaus Lietuvos gyventojas 2010 m. prie televizoriaus praleido po 4 valandas ir 38 min. kiekvieną dieną.
- Filmas „Vienas namuose“ rodomas gruodžio mėnesį kasmet nuo 2000 metų.
(3)
(0)
(3)