Visiems puikiai žinomas posakis: „matematika – visų mokslų tarnaitė“. Šioje mintyje daug išminties – labai mažai mokslo sričių, kur nereikia kažko skaičiuoti, analizuoti ar naudoti kitokių matematikos gudrybių. Ir panašu, kad ateityje matematikos, ir tuo pačiu – matematikų – reikšmė ne tik nemažės, bet ir didės.

Jau ankstesniame įraše apie e.pinigų įstatymo priėmimą pasakojome, kad elektroninių pinigų diegimas yra neįmanomas be kvalifikuotos matematikų ir programuotojų armijos. Tiesa, taikomoji matematika kriptografijos algoritmuose taip priartėja prie programavimo, jog abi sritys nesunkiai susilieja į vieną visumą. Štai todėl Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (buvusiame Fundamentaliųjų mokslų fakultete) rengia gretutinės krypties specialybę Taikomoji matematika + Informatika – ji skirta tiems matematikos mėgėjams, kuriems labiausiai patinka įvairūs IT matematiniai algoritmai, jų praktinis pritaikymas. 

Skeptikai gal suabejos, kad tokiu atveju žmogus neišmoks nei matematikos, nei informatikos. Tačiau viskas priešingai! Tikri matematikai-informatikai net labai perspektyvūs ir baigę studijas iškart „graibstomi“ darbdavių. Jie net labiau vertinami už tikruosius informatikus programuotojus, mat matematikų mąstymas labiau analitinis.

Tačiau nukrypome nuo pradinės temos. Kas čia tokio nutiks, kad matematikų reikšmė tik didės? Taigi, vėlei grįžkime prie tų pačių elektroninių pinigų. Jau išsiaiškinome, kad e.pinigai be matematikų pagalbos nekrustelės iš vietos, tačiau liko neaišku, ar tokių pinigų apskritai kam nors artimiausiu metu prireiks?

„E. pinigai yra alternatyva bankams, nes pinigų perdavimo verslu galės užsiimti ne tik bankai. Taip atsivers mažų atsiskaitymų rinka. E. pinigai leis atsiskaityti pigiai ir nenuostolingai, kaip yra šiuo metu naudojantis vien bankų priemonėmis“, - apie akivaizdžią e.pinigų naudą diena.lt žurnalistei Jolitai Žvirblytei pasakojo Mykolo Romerio universiteto lektorius Marius Laurinaitis.

Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento Mokėjimo sistemų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Šarūnas Grigas sakė, kad dėl e. pinigų licencijų paraiškų kol kas negauta, bet šiuo metu bent kelios bendrovės planuoja kreiptis dėl licencijos. „Rinkos dalyviai nekantriai laukė, kada įsigalios naujasis įstatymas. Susidomėjimas tuo nemažas“, – teigė Š. Grigas.

Žinoma, niekas nedrįsta prognozuoti, kiek e. pinigai bus populiarūs tarp lietuvių ir beveik neabejojama, kad gyventojus ši atsiskaitymo priemonė jaukinsis gana ilgai, tačiau neabejotinai išpopuliarės. Juk kažkada ir bankai dėjo daug pastangų, kad pripratintų savo klientus dažniau naudotis mokėjimo kortelėmis, o nesenai vartotojai ėmė drąsiau naudotis e. bankininkyste ir už pirkinius atsiskaityti internetu. 

Kaip sakė Lietuvos banko ekonomistas Š. Grigas, nors dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, modernių mokėjimo priemonių (kortelių, internetu inicijuotų kredito pervedimų, tiesioginio debeto) reikšmė didėja. „2008 m. vienas gyventojas vidutiniškai per metus mokėjimo kortele atsiskaitė 27 kartus, o 2011 m. – jau 33 kartus. Bendra metinė operacijų mokėjimo kortelėmis vertė artėja prie 7 mlrd. litų, 2010 m. ji buvo 6 mlrd., 2009 m. – 5,8 mlrd. litų“, – mokėjimo kortelių naudojimo skaičius pateikė jis.

Apibendrindamas pasaulinę situaciją, Š. Grigas pasakojo, kad grynųjų pinigų naudojimo tendencijos nesikeičia – grynaisiais pinigais atsiskaitoma vis rečiau. Tiesa, kol kas atsiskaitant mažomis sumomis grynieji vis dar efektyvesni, tačiau e. pinigai, jei paplistų, jau būtų gera alternatyva gryniesiems.

Taigi, gal ne šiais ir ne kitais metais, bet dar po penkerių metų e.pinigai taps tokiu pat įprastu reiškiniu, kaip ir internetiniai mokėjimai per banką. O populiarėjant tokiems atsiskaitymų būdams, programinių sprendimų ir matematikų pagalbos poreikis tik didės.

Komentarai (0)