Kaip ant mielių auga kolegijų populiarumas  (1)

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, apibendrindama bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus teigia, kad per pirmąjį etapą išdalyti visi universitetams skirti krepšeliai, o kolegijose jų liko tik menų kryptyje.

„Krepšelių neliko, kadangi jų poreikis buvo didesnis, nei buvo lėšų, išskyrus kolegijose į menų vienos iš krypčių grupės - šokio - specialybę“, - BNS tarnybai sakė viceministrė.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sakė, kad jį „džiugina ryškėjanti kolegijų lyderystė, kuriose konkursinio balo kartelė pakelta į aukštesnį lygį negu kai kurių universitetinių studijų“.

Be to, dalis abiturientų linkę keisti požiūri, kad studijos kolegijose – antrarūšės: kintanti nuomonė matyti ir stojimų rezultatuose, mat neuniversitetinės studijos pamažu tampa labiau populiarios.

„Tik pabaigusi mokyklą, net nedvejodama stojau į kolegiją. Ten daug praktikos, o ne „sausos“ teorijos. Kam man gyvenime reikalinga ta teorija? Juk darbe reikalaujama praktinių įgūdžių! Esu nusiteikusi prieš Lietuvos universtitetus, ypač liaupsinamus. Nieko ten gero nėra. Visur tik universitetas ir universitetas. Kiek žinau, darbdaviai nemėgsta studentų - teoretikų, nes jiems reikia studentų - praktikų. Užsienyje koledžai yra netgi labiau pripažįstami, nei universitetai. Tik pas mus Lietuvoje dar vyrauja pasenęs požiūris į kolegijas...“ – konstatavo kolegijos studentė Rasa.

Kita vertus, tendencija siekti praktinių įgūdžių matyti, nes studentai, baigę studijas, nori kuo greičiau dirbti su specialybe susijusį darbą. Dėl to dar prieš stodami į aukštąsias mokyklas, abiturientai domisi ir darbdavių požiūriu bei vyraujančiomis tendencijomis šalies darbo rinkoje.

Kolegijų populiarumas Lietuvoje palaipsniui augs taip, kaip ir mūsiškes kolegijas užsienyje atitinkančių koledžų populiarumas. Žmonės supranta, kad šiuolaikiniame pasaulyje svarbūs praktiniai įgūdžiai, o ne teorinės ir sunkiai pritaikomos žinios. O visuomenė pamažu supranta, jog skirstymas į kolegijas ir universitetus baigusiuosius – neadekvatus, kadangi vienų specialybių studentai ruošiami tik kolegijose, kitų – tik universitetuose. Ir tai nėra susiję su studijų kokybe, ar studento bendruoju išprusimu.

„Norėjau studijuoti universitete, bet tokios specialybės, kaip kultūros vadyba, čia neradau. Įstojusi į kolegiją labai džiaugiausi, nes girdėjau, kad šios studijos čia yra aukšto lygio. Dabar galiu patvirtinti, jog taip ir yra. Mokomės labai daug įdomių dalykų, dėstytojai yra savo srities specialistai. Visiems patarčiau, kurie nori studijuoti kultūros vadybą, stoti į kolegiją!“ – balsas.lt teigia mergina.

Priminsime, jog Kauno technikos kolegijoje yra labai plačios inžinerinių specialybių pasirinkimo galimybės – į šias studijas kviečiami visi abiturientai, norintis įgyti praktiškų specialybių, kurios leis lengvai siekti karjeros aukštumų.

Nors pagrindinis stojimas jau baigėsi, Kauno technikos kolegijoje dar liko laisvų valstybės nefinansuojamų vietų į kelias studijų programas:

• Automatizuotas medžiagų apdirbimas – 7;
• Elektroninės statinių valdymo sistemos – 7;
• Elektros energetika – 5;
• Kelių inžinerija – 5;
• Statybos inžinerija – 5.

Papildomas priėmimas vyks nuo rugpjūčio 16 iki 31 d. Daugiau informacijos – šiame puslapyje.

Komentarai (1)