Neretai žiniasklaidoje aptinkame straipsnių apie tai, kaip aukštąjį mokslą baigę žmonės priversti dirbti nekvalifikuotą darbą vien dėl to, kad darbo rinkoje trūksta darbo vietų. Bet prieš pasiduodami pesimizmui, žvilgtelėkime ir į kitą fronto pusę – pasidomėkime tikra istorija, kaip studijos Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (buvusiame Fundamentaliųjų mokslų fakultete) plačiai atvėrė duris į Vokietiją ir sukūrė galimybę ten kilti karjeros laiptais.

Kaip klostėsi šis kelias ir kokią karjerą pasiekė buvęs KTU MGMF studentas – apie tai interviu kalbamės su Oto von Gerikės universitete, Magdeburge, dirbančiu Mindaugu Šilinsku.

- Mindaugai, esi įgijęs mokslinį daktaro laipsnį ir šiuo metu dirbi. Lietuvoje esi baigęs Kauno technologijos universitetą (KTU), galbūt pokalbį nuo čia ir pradėkime. Kaip pasirinkai studijas KTU ir kokią specialybę studijavai?

- Dar mokykloje domėjausi fizikos ir chemijos mokslu, man patiko šie dalykai. Todėl norėjau ir toliau studijuoti vieną iš šių mokslo šakų. Taip atsitiko, kad gyvenau Kaune ir nenorėjau keltis kur nors kitur. Todėl pasirinkau fizikos studijas Kaune ir stojau į KTU, tuometinį Automatikos fakultetą (dabartinis Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas - red. past.), Fizikinės elektronikos specialybę.

- Kodėl būtent fizika? Ar tai ne per sudėtingas mokslas?

- Nemanau, kad fizika kuo nors ypatinga, palyginti su kitais mokslais. Ji yra įdomi – fizikos mokslas sukuria gebėjimus kitaip žiūrėti į pasaulį.

- Kur baigei bakalauro, magistro studijas, įgijai daktaro laipsnį?

- Visus mokslus baigiau ir minėtus mokslinius laipsnius įgijau KTU. Kaip minėjau, bakalaurą įgijau tuometiniame Automatikos fakultete, o magistrantūros ir doktorantūros studijas baigiau MGMF.

- Ar studijuodamas jau žinojai, ko nori iš gyvenimo, kuo ketini būti, ką dirbti, ko sieksi ateityje?

- Aiškaus vaizdo, kas laukia ateityje, neturėjau. Iš pradžių maniau, kad teks dirbti kurioje nors iš elektronikos gamyklų, pavyzdžiui „Niuklonas“, „Ekranas“, „Venta“ ar panašiai. Bet bebaigiant studijas, karjeros galimybės pamažu aiškėjo, keitėsi vizija ir požiūris į turimą išsilavinimą.

- Ir kaip iš tiesų viskas susiklostė? Žiūrint jau iš šiandienos perspektyvos.

- Bestudijuojant situacija keitėsi Lietuvoje, o ir visame pasaulyje. Tad kai atsirado galimybė studijuoti doktorantūrą Fizikos katedroje, apsidžiaugiau. Juolab kad mokslinis darbas man buvo ir tebėra įdomus – nereikia laukti, kol greičiau praeis diena. Žiūrint iš šios dienos perspektyvos, aš nesigailiu, kad gyvenimas ir studijos susiklostė būtent taip. Juk turėti mėgiamą darbą, kuris beveik tapo kaip hobis, yra didelė dovana. Tuo labiau, kad visiems tikriausiai teko sutikti žmonių, priverstų dirbti nekenčiamą darbą.

- Jeigu prisimintum save – koks buvai dar prieš pradėdamas KTU MGMF studijas ir koks buvai, ką galvojai ir kaip jauteisi jas baigęs?

- Aišku, per tą laiką žmonės pradeda suprasti, ko jie nori iš gyvenimo ir iš studijų. Studijų metais įgijau ir išsilavinimą, ir tapo lengviau, aiškiau mąstyti apie ateitį. 

- Kaip viskas vyko toliau? Kas paskatino išvykti į Vokietiją?

- Mano buvęs grupiokas, kuris į Magdeburgą išvyko dar prieš mane. Jis pranešė, kad yra laisva vieta Magdeburgo universitete. Nutariau pabandyti, nes norėjau ne tik pakeliauti, bet ir patirti ką nors nauja.

- Ar nebaugino kalbos ir kultūriniai skirtumai? Kaip Vokietijoje galėjai panaudoti savo jau turėtą žinių lygį?

- Nors universitete galima kalbėti ir angliškai, stengiausi iškart vartoti vokiečių kalbą. Juo labiau kad vokiškai jau šiek tiek mokėjau. Nors dažnai teko pripažinti, kad mokykloje mokino šiek tiek kitokios vokiečių kalbos. Kalbant apie žinias – Lietuvoje suteikiamas žinių lygis nėra blogas. Ko labiausiai trūko, tai praktika.

- Kokį darbą Oto von Gerikės universitete Magdeburge šiuo metu dirbi?

- Šiuo metu dirbu moksliniu bendradarbiu.

- Kadangi studijavai Lietuvoje, o dabar dirbi Vokietijos universitete, turi dvejopos patirties. Kaip galėtum įvertinti Lietuvos KTU MGMF studijas ir Vokietijos Oto von Gerikės universiteto studijas – kokie panašumai, skirtumai? 

- Kaip jau sakiau, Lietuvoje studentams trūksta praktinių žinių, tačiau teorinių žinių pamatas – tvirtas. Vokietijos universitete daugiau dėmesio skiriama praktinių įgūdžių lavinimui, gal kiek trūksta tvirtesnio parengimo teorinėmis žiniomis. Pavyzdžiui, mūsų instituto „švariame kambaryje“ studentai susipažįsta su pagrindiniais procesais ir įrenginiais, naudojamais mikroelektronikoje. 

Ką gali žinoti, galbūt po kelerių metų ši sėkmės istorija bus panaši ir į Tavo sėkmės istoriją! To ir linkime būsimiems savo srities profesionalams.

Komentarai (0)