KTK diplomantai įgytas žinias taiko praktikoje  (0)

Birželis aukštosiose mokyklose – intensyvaus darbo mėnuo. Diplomantai – būsimieji specialistai atlieka paskutiniuosius taisymus savo baigiamuosiuose darbuose, ruošiasi gynimui, o sėkmingai apgynę savo darbus pagaliau gaus taip laukiamus diplomus.

Ne išimtis ir Kauno technikos kolegija – čia ruošiami elektronikos technikos, elektroninių statinių valdymo sistemų, elektros sistemų, autotransporto elektronikos ir kitų svarbių inžinerinių specialybių specialistai. Tačiau iš visų išvardintų specialybių išsiskiria elektronikos srities studentų baigiamieji darbai – diplomantai ne tik ruošia rašto darbus, tačiau turi suprojektuoti ir sukonstruoti veikiantį įtaisą. Šiais metais diplomantai ne tik pasirinko įdomias temas, tačiau jų sukonstruoti įtaisai pasižymėjo ir viena išskirtine savybe – tuo, kad juos galima realiai naudoti praktikoje, kaip antai apsaugos bei apšvietimo sistemų mokomieji stendai, kuriuos kolegija numato naudoti praktinių užsiėmimų metų studentų mokymui.

Diplomantai V. Vitas ir S. Ruseckas suprojektavo bei įrengė Kauno technikos kolegijos sporto salėje švieslentę, skirtą krepšinio varžyboms. Ta proga pakalbinome ir paklausėme, kaip sekėsi ruošti diplominius darbus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaip jums kilo idėja pagaminti sporto salės švieslentę?

V. Vitas: Kauno technikos kolegijoje vyko intensyvūs remonto darbai, kurių metu buvo atnaujinta ir sporto salė. Sena, dar nuo tarybinių laikų likusi švieslentė nelabai tiko prie naujos salė. Tiesą sakant, senąją sistemą sunku ir pavadinti švieslente – ten tik laikas buvo rodomas. O mūsų suprojektuota švieslentė skirta krepšinio varžyboms ir atitinka naujas šiuolaikines švieslentes – rodo rungtynių laiką, komandų taškus, baudas, skaičiuoja atakos laiką.

Ar labai sudėtinga jūsų švieslentė? Ar nebaisu buvo imtis tokio darbo?

S. Ruseckas: taip, sistema gavosi pakankamai sudėtinga. Ją sudaro keturi atskiri įrenginiai – valdymo pultas, pagrindinė švieslentė, atvaizduojanti visą informaciją, bei dvi papildomos nedidelės švieslentės, atvaizduojančios atakos laiką. Visi šie įrenginiai išdėstyti skirtingose salės vietose – valdymo pultas sekretoriate, švieslentė priešingoje salės pusėje ant sienos. Tačiau viską spėjome atlikti laiku ir netgi pademonstruoti veikimą kvalifikacinei komisijai.

Kokias funkcijas turi jūsų švieslentė?

S. Ruseckas: ši švieslentė buvo skirta krepšinio varžyboms, tačiau ją nesunku patobulinti – visa informacija apdorojama mikrovaldikliu, todėl tereikia šiek tiek papildyti programą. Taip pat yra ir laikrodis, todėl ne varžybų metu švieslentė atvaizduoja laiką. Manau, kad tai naudinga funkcija – juk žinote kaip būna – sportuoja studentai, užsižaidžia ir pamiršta, kad jau laikas į sekančią matematikos paskaitą...

Gal planuojate ir daugiau pagaminti tokių švieslenčių? Mokyklų Lietuvoje nemažai, o krepšinis – populiari sporto šaka.

Apie tai dar nespėjome pagalvoti – buvo svarbu pasiruošti darbo gynimui. Tačiau jei bus užsakymų – kodėl gi ne.


Diplomantas E. Glodenis taip pat pasirinko įdomią ir aktualią temą – suprojektavo namų automatikos sistemą su bevieliu ryšiu.

Kas ta namų automatika ir kodėl pasirinkote šią temą?

E. Glodenis: Daugelis žmonių nežino kas ta namų automatikos sistema ir įsivaizduoja, kad tai niekam nereikalinga, o pinigai bus išleisti veltui. Tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, jei name yra šildymo katilas ir jis reguliuoja šildymą ne rankiniu būdu, o pagal tam tikrą programą, tai jau bus tam tikra automatikos sistema. O kad tokia sistema padėtų sutaupyti vartotojo laiką programuojant katilą bei kurą, reikalingi ir temperatūros jutikliai, pagal kuriuos šildymo katilas galėtų įvertinti temperatūrą lauke, pastato viduje ir automatiškai reguliuoti šilumą. Visa tai galima pritaikyti kitoms sritims – apšvietimui, daržo laistymui ir t.t. Be abejo, galima įsigyti nebrangų valdiklį su laikmačiu ir nurodyti, kad apšvietimas arba laistymo sistema įsijungtų tam tikromis valandomis. O jeigu tą dieną lyja? Tuo tarpu automatikos sistema gali turėti drėgmės jutiklius ir pievą ar daržą laistyti tik tuomet, kai žemė sausa.

Jei jau užsiminėte apie kainą – namų automatikos sistemos nėra labai pigios?

Taip, namų automatikos sistemos nėra labai pigios. Tačiau jos yra tikrai naudingos – padeda vartotojui taupyti šildymui, elektrai, vandeniui skirtas išlaidas. Todėl ir kilo mintis sukonstruoti savo sistemą. Prie jos galima ne tik prijungti įvairius jutiklius, valdymo įtaisus, bet ir prisijungti per internetą. Tokiu būdu vartotojas gali, pavyzdžiui, iš savo darbovietės ar kur nors išvykęs su išmaniuoju telefonu prisijungti prie sistemos ir pažiūrėti kas vyksta namuose. Dar viena šios sistemos savybė – tai atviras kodas. Kiekvienas elektronikos mėgėjas galėtų šią sistemą plėtoti ir prisitaikyti pagal savo poreikius.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Šarūnas Kilius
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)