Muaro gardelės ir dinaminė vizualinė kriptografija: kai dešifravimui prireikia ne kompiuterio, o žmogaus akių (0)
Kriptografija (iš gr. κρυπτός, kryptó s 'paslėptas' + gr. γράφειν, graphein 'rašyti') – mokslas, tiriantis informacijos užšifravimo ir iššifravimo metodus. Tiek senovėje, tiek dabar kriptografija gali būti naudojama apsaugoti ypač slaptas bendravimo formas – šnipų ar diplomatų siunčiamus pranešimus ir panašiai. Atsiradus internetui šis mokslas tapo ypač svarbus slaptos informacijos saugojimui bei jos siuntimui atvirais tinklais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kriptografijos negalima priskirti nei vienai platesnei mokslų kategorijai – šią sritį galima priskirti informacijos teorijai, matematikai ar net inžinerijai.
Naujoji kriptografijos šaka – dinaminė vizualinė kriptografija nagrinėjama ir Kauno technologijos universitete Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (buvusiame Fundamentaliųjų mokslų fakultete). Tai tokia informacijos kodavimo schema, kai iššifravimas atliekamas be kompiuterinių skaičiavimų pagalbos – dekoduoja žmogaus regos sistema. Įdomus šis kodavimo metodas ir todėl, kad čia galima „įdarbinti“ visą aibę muaro gardelių, statinio užkoduoto vaizdo konstravimui. Gali būti parenkamos harmoninės, laiptuotos, atsitiktinės, tačiau tenkinančios tam tikrus reikalavimu.
Visa kodavimo schema gali būti realizuojama bet kokia programavimo kalba, turinčia vaizdų atvaizdavimo galimybes. Naudojami specialūs kodavimo algoritmai sukurti mokslo grupės „Research Group for Mathematical and Numerical Analysis of Dynamical Systems“. Tai fazių reguliarizacijos ir stochastinių fazių postūmio algoritmai. Visi šie algoritmai reikalingi slaptojo vaizdo įterpimo į fono muaro gardelę užmaskavimui. Kaip jau minėjome, dekodavimo uždavinys gali būti išsprendžiamas be skaičiavimų pagalbos. Taigi norint dekoduoti, reikia statinį vaizdą virpinti reikiama amplitude, dėsniu, kryptimi. Virpesių pasirinkimas skirtingų gardelių atveju taip pat yra skirtingas. Jei harmoninės gardelės atveju tinkamas harmoninių virpesių dėsnis, tai jis visiškai netinka laiptuotos ar atsitiktinės gardelės atveju. Visas šių virpesių pasirinkimo galimybes sąlygoja sudėtingas matematinis aparatas. Dekodavimui realizuoti reikalingas virpesių generatorius. Prie jo stalo priklijuojamas atspausdintas užkoduotas vaizdas. Fotokamera užfiksuojame rezultatus. Šiuo atveju fotokamera ekspozicijos laikas atlieka tą patį vaizdų vidurkinimo procesą, kuris atliekamas žmogaus regos sistemoje.Tai patogus užkoduotų vaizdų vizualizavimo įrankis, turintis aibę saugumo parametrų. Pritaikymo galimybės iš tiesų didelės: vaizdų, tekstų kodavimas, virpesių generatoriaus darbinio režimo teisingo veikimo inspekcija.
Daugiau informacijos galima rasti http://nonlinear.fmf.ktu.lt/research.htm.
doc. dr. Algiment Aleksa
lekt. Vilma Petrauskienė
prof. habil. dr. Minvydas Ragulskis