Specialybės arba tiesiog profesijos išsirinkimas – visada sunki užduotis. Ypač sudėtinga šį sprendimą padaryti baigiant gimnaziją – neturint realios darbo patirties sunku suprasti, ar tikrai dabar dominanti specialybė bus patraukli po 5 ar 10 metų. O ir dažnai jauni žmonės nežino, ką nori veikti gyvenime – o ir kaip sužinoti, jei gyvenimas dar tik laukia priešakyje ir patirtis ir savęs pažinimas atsiras po kelių ar keliolikos metų?

Bet profesiją tenka rinktis nieko nelaukiant – Lietuvoje įprasta siekti aukštojo mokslo tuoj po abitūros egzaminų. Galvojant apie būsimą specialybę patariame mąstyti plačiai ir nepasiduoti madai – kuo populiaresnis pasirinkimas, tuo daugiau konkurencijos ir mažiau galimybių susirasti darbą ir siekti karjeros. Ir visada reikia svarstyti apie tai, kokių specialistų gali reikėti po 5-10 metų. 

L. e. p. VU rektoriaus J. Banio požiūriu, moksleivių pasirinkimą galėtų koreguoti valstybė. Jis sako pritariąs problemos sprendimui, kai vykdomas valstybės užsakymas ir rengiami specialistai, kurių šalyje trūksta. „Valstybė turi planuoti, kokių sričių specialistų jai reikės maždaug po penkerių, septynerių, dešimties metų. O dabar vienuoliktokai sprendžia valstybės ateitį, pasirinkdami profilį ir tai, ką studijuos. Tai ne valstybinis požiūris, tai – vaikų požiūris“, – tvirtina J. Banys.

Šiuo metu valstybei labiausiai trūksta tiksliųjų mokslų specialistų. Ir panašu, jog su tiksliais mokslais susijusios profesijos išliks perspektyvios dar ne vienerius metus. Tarp 2013 m. prognozuojamų paklausiausių profesijų grupių yra medikai ir slaugytojai, IT srities specialistai, įvairių sričių inžinieriai, projektuotojai, fizikai. 

Visgi KTU gimnazijos direktoriaus manymu, profesinis orientavimas – toli gražu ne mokyklos reikalas. Pedagogas kelia klausimą, kas prisiimtų atsakomybę už jaunų žmonių gyvenimą, jei netyčia paaiškėtų, kad rinkai nereikia to, ko manyta, jog reikia. „Tai asmeninė žmogaus ir jo tėvų atsakomybė. Valstybė arba institucijos negali rizikuoti to daryti. Jie gali skelbti, kiek yra laisvų darbo vietų, kiek įsidarbina, kiek neįsidarbina, bet ne daugiau. Daugiau kištis į žmonių gyvenimą pavojinga. Manau, kad ir neteisinga“, – įsitikinęs B. Burgis.

Deja, kol kas ilgalaikių prognozių, kas darbo rinkoje bus paklausu po 4–5 metų, Lietuvoje nėra – jų kol kas neatlieka nei Darbo birža, nei Ūkio ministerija. Tačiau, remiantis dabartiniais Darbo biržos duomenimis, šiandien socialinių mokslų absolventų galimybės įsidarbinti labai mažos arba ribotos. Šiuo metu visiškai nėra darbo, pavyzdžiui, politologams (nė vienos laisvos darbo vietos ir 18 bedarbių) ir viešojo administravimo specialistams (138 bedarbiai).

„Jau penkerius metus iš eilės mūsų jauni bedarbiai yra tie, kurie baigė socialinius mokslus – verslo vadybą, teisę, ekonomiką, buhalterinę apskaitą, – komentuoja Darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė. – Mes stengiamės skelbti, kad žmonės tokių specialybių nesirinktų, nes yra specialistų perteklius. Bet, kaip matau, tendencijos nelabai keičiasi.“

Tad kokios specialybės būtų saugiausios nenorint būti bedarbiais? Kaip taisyklė tos, kurios susijusios su rimtomis studijomis: tiek medicina, tiek inžinerija, tiek tiksliaisiais mokslais. Kaip išsirinkti konkrečią specialybę nežinant ko gyvenime norėsis ir neturint jokios patirties? Tokiu atveju daugumos specialistų patarimas vienas – rinktis universalius tiksliuosius mokslus. Pvz., pabaigus Taikomąją fiziką ar Medžiagas ir nanotechnologijas, kelias atsiveria į pratiškai visas inžinerinio profilio specialybes, nes įgytos visos bazinės mechanikos, elektronikos, medžiagų mokslų žinios. Baigus Taikomosios matematikos studijas, galima dirbti tiek ekonomistu, tiek finansininku, tiek analitiku, tiek klientų aptarnavimo skyriuje, tiek ir programuotoju. Jau nekalbant apie mokslinę ar pedagoginę karjerą. Ir visais atvejais, turint verslumo gyslelę, galima pasukti vadybininko ar verslininko keliu – įgytos profesinės žinios išeis tik į naudą bendraujant su klientais ar verslo partneriais. 

Parengta naudojant lrt.lt žurnalistės Evelinos Kazakevičiūtės publikaciją "Socialiniai mokslai – lengvas kelias į Darbo biržą"

Komentarai (0)