Atlygio dydis ir specialybė | Kokių profesijų atstovai uždirba daugiausiai? (0)
Renkantis profesiją, svarstant apie specialybės populiarumą visada spėliojama apie būsimą atlygį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Visus vilioja geros advokatų, notarų, didelių firmų vadybininkų algos“, – ne kartą kalbėjo l. e. p. VU rektorius Jūras Banys. Gal dėl to jaunimas susigundo socialiniais mokslais?
Kad būsimo atlyginimo dydis turi įtakos renkantis specialybę, antrina ir psichologė K. Brundzaitė. Tačiau, pasak jos, moksleiviai anaiptol ne visuomet žino realias sumas. „Jauniems žmonėms svarbūs aspektai – būsimas užmokestis (įsivaizduojamos, bet nebūtinai realistiškos pajamos), galimybės įsidarbinti, specialybės prestižas visuomenėje, taip pat neretai ir galimybės realizuoti savo gabumus, polinkius, vertybes, užsiimti mėgstama veikla“, – vardija psichologė.
Čia reikia pabrėžti, jog daroma klaidinga prielaida – kokią specialybę įgysiu, tuo ir dirbsiu visą gyvenimą. O ir neįžvelgiama tiksliųjų mokslų specialybių suteikiamų galimybių – mąstoma labai šabloniškai. Pavyzdžiui, jei tapsiu matematikas, tai ir turėsiu būti mokytoju ar mokslininku. Jei tapsiu fizikas, tai dirbsiu kokiam nors institute. Tikrai ne!
Įgyta specialybė žmogų tik nukreipia į susijusią sritį, o tolesnė jo karjera priklauso nuo asmeninių savybių. Bet kokią specialybę baigęs žmogus gali dirbti tiek paprasčiausiu sargu, tiek didžiausios įmonės direktoriumi. Tad ir jo darbo užmokestis gali būti tiek labai mažas, tiek labai didelis. Viskas priklauso nuo asmeninių charakterio savybių – verslios ir judrios prigimties Taikomosios fizikos ar kitokios specialybės absolventas nesunkiai taps įmonės direktoriumi, kai tuo tarpu lėtas ir neverslus Ekonomikos ar Verslo vadybos studijų absolventas sunkiai vargs, kol apskritai suras kažkokį darbą.
Taigi, karjeros galimybės ir atlygio dydis dažniausiai visiškai nepriklauso nuo įgytos specialybės – įsidarbinus viską lemia charakteris, asmeninės savybės, noras tobulėti, siekti rezultatų. Tačiau įsidarbinti į įmonę daug lengviau trūkstamų specialybių atstovams – visame pasaulyje tai yra tikslių mokslų atstovai, mat jų visada yra mažiau, nei socialinių mokslų atstovų. Taigi, konkurencinėje kovoje dėl įsidarbinimo daug didesnius šansus turi tikslių mokslų neišsigandę jaunuoliai, o vėliau, siekti karjeros visi įgauna vienodas galimybes: svarbu išnaudoti visas atsirandančias progas.
Atkreipkite dėmesį ir į tai, jog praktiškai visų inžinierinių ir technologinių įmonių vadovai yra ne socialinius mokslus baigę absolventai, o tie patys fizikai ar inžinieriai. Čia panašiai, kaip ir ligoninėse vadovauja vyr. gydytojai, o ne „iš gatvės“ atėjęs vadybininkas. Nes tik savo sritį išmanantis vadovas gali sėkmingai vadovauti – jis turi turėti ne tik reikalingų charakterio savybių, bet ir būti tos srities specialistas, žinoti kaip vyksta technologiniai procesai, kokių profesijų ir specialybių darbuotojų reikia, kaip juos suvaldyti ir motyvuoti.
Parengta naudojant lrt.lt žurnalistės Evelinos Kazakevičiūtės publikaciją „Socialiniai mokslai – lengvas kelias į Darbo biržą“