Manau, kad daugeliui norisi pagrįstai paklausti: kas gi yra debesų kompiuterija? Kokie iššūkiai laukia debesyse? Kokius uždavinius debesyse gali spręsti matematikai? Atsakymo ieškokime tuojau pat.

Vos tik atsirado internetas, kompiuterinių tinklų diagramose jis buvo vaizduojamas debesies simboliu. Tačiau 2008 metais pradėjo ryškėti naujų paslaugų įvairovė, kuri leido skaičiavimo išteklių prieigą per internetą. Taip gimė anglų kalbos sąvoka-terminas „Cloud“, kuris buvo sulietuvintas ir pavadintas „debesų kompiuterija“. Ar tai reiškia, kad iš tikrųjų mes kalbame apie kompiuteriją internete? Galbūt. Tačiau, jei pažvelgtume atidžiau, tai pastebėtume, kad „debesis“ žymi kompiuterinius išteklius pasiekiamus internetu, bet ne visą internetą. 

Daugelis mūsų kiekvieną dieną jungiamės prie elektroninio pašto programų Gmail, Yahoo! Mail ar Hotmail, dalinamės naujienomis, žinutėmis, nuotraukomis ar vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose Facebook, Twitter ect. Tačiau tokia veika yra tik debesų kompiuterijos taikymo pati pradžia. Tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį didžioji dauguma asmeninių ir verslo kompiuterių bus interneto pagrindu, o kompiuteriuose vyraus naršyklės, kuriomis jungsimės prie debesų. 

Taigi debesų kompiuterija reiškia prieigą internetu prie programinės įrangos, duomenų apdorojimo pajėgumų, duomenų kaupimo ir dirbtinio intelekto.

Debesų kompiuterijos idėja atrodytų labai paprasta. Daugybė kompiuterių patalpinti didžiuliuose duomenų centruose, kurie išsibarstę po visą pasaulį. Programos, kurias vykdome ir duomenys, kuriuos kaupiame – yra kažkur „ten“, – bet mes nežinome kur; ir dar keisčiau, kad mums nerūpi kur. Mes tiesiog turime žinoti, kokie kompiuteriniai ištekliai mums yra reikalingi. Lygiai taip, kaip esame įpratę gauti reikiamą elektros energijos kiekį iš elektros tiekėjo – daugiau ar mažiau – lygiai tokiu būdu kiekvienas galime gauti pageidaujamą kompiuterinių išteklių kiekį iš debesies bet kuriuo paros metu ir mokėti už tiek, kiek sunaudojame. Patogu, nes dabar pasitaiko atvejų, kai skiriame nemažas pinigų sumas programinei įrangai įsigyti, kuria, galbūt, naudosimės gan retai. 

Štai pavyzdys! Šiuo metu matematikos uždavinių sprendimui yra sukurta daug programinės įrangos, kuri padeda matematikams atlikti sudėtingus techninius skaičiavimus. Tai Matlab, Mathcad, Maple, SAS, SPSS ect. Tokia programinė įranga turi vieną didelį trūkumą – yra brangi. Tačiau pasinaudoti šių programų galimybėmis, prisijungus prie atitinkamo debesies, gali būti daugeliui finansiškai prieinama. Tokiomis paslaugomis jau naudojasi KTU taikomosios matematikos studentai. Pavyzdžiui: studijuodami duomenų analizės kursą jie jau trečius metus naudojasi brangia SAS programine įranga per debesis.

Šaunu yra ir tai, kad debesų kompiuterijos ištekliai gali būti prieinami ne tik iš bet kurio kompiuterio, prijungto prie interneto, bet ir iš bet kokio išmanaus įrenginio, su sąlyga, kad jis turi interneto ryšį, ir tai tikrai neturi reikšmės: ar naudojamės stacionariu, ar nešiojamu kompiuteriu, planšete ar išmaniuoju telefonu, e. knygų skaitykle ar bet kokiu kitos rūšies internetinės prieigos prietaisu.

Pavyzdžiui, prisijungę prie matematinių skaičiavimų sistemos Matlab debesies, skaičiavimus galime atlikti išmaniuoju telefonu ir juos stebėti ekrane. Gerai pagalvojus, – o kodėl gi ne?!

Dabar pažvelkime iš kitos – debesų kompiuterijos paslaugos tiekėjo (pardavėjo) pozicijos. Debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjai turi užtikrinti geriausią paslaugų lygį vartotojams. Paslaugos paprastai yra apibrėžiamos paslaugų lygmens susitarime (angl. Service level agreement), ir tiekėjas turi garantuoti išteklių 24/7 prieinamumą, patikimą pasiekiamumą, gerą našumą ir aukštą pralaidumą. Šių garantijų neįgyvendinimas gali reikšti klientų skundus ar jų netekimą. Tai ypač svarbu daugialypės terpės programų realaus laiko transliacijų metu, kaip pavyzdžiui, vykstant nuotoliniams mokymams, on-line videokonferencijoms, internetiniams žaidimams ir pan.

Tačiau tiekėjams išpildyti tokius aukštus reikalavimus, keliamus paslaugai, kuri gali būti priklausoma ir nuo pasaulinių interneto tinklų būsenos, yra tikras iššūkis. Tai reikalauja nuolatinio tobulinimo ir inžinerinių sprendimų paieškos, kol debesų kompiuterijos technologija taps mūsų dalimi kasdieniame gyvenime. Todėl debesų kompiuterijos progresas tiesiogiai siejasi su inžinerinių sprendimų taikymu. Tai tarpdisciplininis dalykas, apimantis įnašus iš įvairių sričių: sistemų inžinerijos, programinės įrangos, kompiuterinių tinklų, informacijos saugumo, sistemų architektūros, rizikos valdymo ir kokybės inžinerijos. 

Todėl natūraliai kyla klausimas: kokius uždavinius debesyse gali spręsti matematikai, jeigu tiek daug disciplinų sujungiama tam, kad rastume tinkamiausią sprendimą? Tačiau apie tai jau kitoje straipsnio dalyje!

Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto)
prodekanė doc. dr. Kristina Šutienė

Komentarai (0)