Tikslieji mokslai - Lietuvos, kaip ir visos Europos, ateitis (0)
Dabar vis daugiau gabių jaunų žmonių renkasi humanitarines ir socialines specialybes. Nors šiuo metu ES yra didelis jaunimo nedarbas, iš viso yra 2 mln. neužimtų darbo vietų. Skaičiuojama, kad ES papildomai reikėtų 700 tūkst. darbuotojų informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje. Pabrėžiama, kad Europos darbo rinkai reikalingi ne tik IT specialistai, bet ir fizikai, biologai, farmaceutai, gydytojai, slaugytojai bei inžinieriai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak Europos Komisijos narės, atsakingos už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą, Maire Geoghegan-Quinn, vienas svarbiausių dabartinių ES uždavinių - populiarinti tiksliųjų mokslų studijas, mat jau šiuo metu labai trūksta tokių specialistų, o ateityje trūkumas jausis dar labiau.
Taip pat svarbu į tiksliųjų mokslų sritį pritraukti ir kuo daugiau mergaičių. Viešnia sakė, kad ES, priešingai nei Lietuvoje, nematanti priešpriešos su socialiniais mokslais, šie mokslai nekonkuruoja. Kita vertus, komisarė teigė, kad verslas skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų trūkumu.
„Mes tiesiog turime jaunimui kuo anksčiau parodyti, kodėl fizika, matematika, inžinerija, kiti tikslieji mokslai yra svarbūs. Taip pat turime jaunimui parodyti, kad, nors yra ir daug bedarbių, bet yra daug neužpildytų darbo vietų inžinerijos, kompiuterijos srityje. Jeigu jie nori gauti geresnius darbo pasiūlymus, jie turėtų domėtis tiksliaisiais mokslais“, - kalbėjo eurokomisarė.
EK narė pridūrė, kad šalyse, kurios daugiausiai investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas, yra mažiausias jaunimo nedarbas - tai yra Vokietija, Austrija, Olandija, Danija. Šios šalys taip pat mažiausiai nukentėjo per krizę.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis akcentavo, nuo savo kadencijos pradžios raginęs jaunuolius, galvojusius kur stoti, daugiau rinktis technologinius, inžinerinius mokslus, vyksta diskusijos dėl privalomojo matematikos baigiamojo egzamino. Pasak jo, 2013 metų Lietuvos abiturientų stojimo rezultatai rodo, kad mokiniai išgirdo tik dalį raginimų- šiais metais norinčiųjų studijuoti socialinius mokslus sumažėjo 6-7 proc., tačiau padidėjo kandidatų į mediciną ir fizikos mokslus.
„Kaip ir komisarė minėjo, balansas visuomenėje turi būti išlaikytas. Niekas neneigia socialinių ar humanitarinių mokslų reikšmės, naudos, bet mes sakome, kad įsidarbinamumas, visuomenės poreikis yra toms specialybėms, apie kurias šnekame“, - dėstė D. Pavalkis. Taip pat jis teigė, kad valstybės resursai, kuriais finansuojamos studijos, turi būti išnaudojami maksimaliai, t. y., rengiami tie specialistai, kurie reikalingi visuomenei, gamybai, pramonei. Tai esą leis kelti bendrą šalies ir ES lygį.
Tad neabejokite - jei esate gabūs tiksliesiems mokslams, drąsiai rinkitės Taikomosios fizikos, Medžiagų ir nanotechnologijų ar Taikomosios matematikos studijas - toks pasirinkimas garantuos saugią ir perspektyvią ateitį tiek Lietuvoje, tiek nusprendus dirbti užsienyje!