Ar įmanoma sukurti grožį, naudojant matematines formules? Žvilgtelėkite į žemiau esančiame paveikslėlyje pavaizduotas nežemiško grožio gėles. Ar patikėsite, kad italų menininkė Silvia Cordedda „nutapė“ jas matematinių skaičiavimų dėka?

Menininkę sudomino fraktalų savybė – pakartoti gėlių kontūrus. Naudodama specialią programinę įrangą, Silvia „užaugina“ augalus, kurių neįmanoma sutikti realiame pasaulyje. Ši meno rūšis – tai fraktalinė grafika. Ji kuriama matematinių formulių pagalba ir yra viena iš šiuolaikinių bei originalių meno rūšių. Fraktalinių vaizdų kūrimui nereikia pieštukų ar dažų, reikia tik matematinių žinių ir trupučio intuicijos. Fraktalinė grafika atranda vis daugiau ir daugiau pasekėjų.

Silvia Cordedda sukurtomis nepaprastomis gėlėmis galite pasigrožėti čia:

Dar vienas fraktalinio meno pavyzdys – tai buvusio fiziko Tom Beddard kuriami virtualūs 3D fraktalai, kurie savo prabanga primena garsaus juvelyro P. Faberžė kūrinius. Pažvelkite į juos.

Tom Beddard meno kūriniai demonstruoja fraktalų grožį ir sudėtingumą. Pats menininkas sako: „Aš rimtai susidomėjęs detalizacijos estetika ir sudėtingumu. Tai gaunama paprastų matematinių arba algoritminių procesų dėka. Man kūrybinis procesas – tai savos programinės įrangos kūrimas tam, kad galėčiau nagrinėti rezultatus interaktyviu būdu. O geriausius rezultatus aš gaunu tuomet, kai jų mažiausiai tikiuosi!” Jo kuriami virtualūs fraktalai pritraukė kino meno atstovų, kuriančių įvairius fantastinius filmus.

Kelionės Tom Beddard kuriamų fraktalų viduje užburia formų begalybe ir detalizacijos sudėtingumu. Tuo įsitikinsite, peržiūrėję šias vizualizacijas:

Pragmatinį fraktalinio principo taikymą demonstruoja japonų dizaineris Takeshi Miyakawa. Turbūt šis dizaineris vaikystėje svajojo tapti matematiku. Ir jį domino mintis, kaip pritaikyti fraktalus praktikoje. Nes kaip gi kitaip paaiškinti spintelės Fractal23 sukūrimą? Ši spintelė susideda iš 23 įvairių dydžių stalčių ir stalčiukų, kurie įsigudrina tarpusavyje sugyventi kubo formos korpuse taip, kad užpildo beveik visą jiems prieinamą erdvę.

Niekam ne paslaptis, kad japonams trūksta erdvės, užtikrinančios geras gyvenimo sąlygas. Dėl to jiems tenka galvoti, kaip esamą erdvę išnaudoti kuo efektyviau. Takeshi Miyakawa parodo, kaip tai padaryti efektyviai ir tuo pačiu estetiškai. Jo fraktalinė spintelė yra įrodymas, kad fraktalų taikymas dizaine yra ne tik duoklė madai, bet harmoningas konstrukcinis sprendimas ribotos erdvės sąlygomis. Šis fraktalų taikymo realiame gyvenime pavyzdys rodo, kad fraktalai yra realūs ne tik popieriuje matematinių formulių pavidalu ar kompiuterinėse programose fraktalinių piešinių pavidalu.

Taigi atsakant į klausimą „Ar įmanoma suderinti matematiką ir grožį?“, belieka tik sutikti su britų filosofo ir matematiko Bertrand Russell žodžiais: „Matematika, jeigu į ją teisingai pažiūrėsime, atspindi ne tik tiesą, bet ir su niekuo nepalyginamą grožį.“

Jei nors truputį susižavėjote fraktalais ir užsidegėte idėja sukurti savitus fraktalinius vaizdus (o galbūt ir fraktalinius daiktus), Jums reikės ir matematinių, ir programavimo žinių. Šias žinias Jūs galėsite gauti, pasirinkę taikomosios matematikos studijas KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete.

Sėkmės kuriant grožį matematikos pagalba!

Komentarai (0)