Renkantis kur stoti, visada yra labai svarbios perspektyvos po studijų ir studijų finansavimo tvarka. Šiame tekste sužinosite visą reikalingą informaciją apie studijų finansavimo tvarką Lietuvoje.

Lietuvoje galimos valstybės finansuojamos ir nefinansuojamos studijos. Valstybės nefinansuojamos studijos reiškia tai, kad studentas studijuoja savo lėšomis. Studijų kainą reguliuoja valstybė – kasmet išleidžiamas Švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuriame nustatomos norminės studijų krypties ir grupės kainos. 2015 m. normines studijų kainas galite rasti šioje nuorodoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad metinės kainos kinta labai nežymiai, todėl būsimieji studentai, stosiantys vėlesniaisiais metais, taip gali vadovautis šia nuoroda. Valstybė kiekvienais metais sudaro studijų finansavimo planą ir paskirsto pinigus pagal studijų sritis. Toliau finansavimas perskirstomas studijų srities viduje pagal studijų srities kryptis ir grupes.

Pagal šį paskirstymą sudaromas preliminarus valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius.

Todėl, galvojant kur stoti ir renkantis studijas rekomenduotina pasitikrinti, kiek vietų skiriama vienai ar kitai grupei, nes pagal tai galite įvertinti ir galimus konkursus vienoje ar kitoje studijų programoje. Svarbu žinoti, kad pagal šį paskirstymą jūs konkuruosite su visais, norinčiais studijuoti tos studijų grupės visose programose.

Konkursinė eilė valstybės finansavimui gauti paprastai sudaroma pagal keturių brandos egzaminų įvertinimus,  o papildomi balai pridedami už tarptautinių bei šalies olimpiadų prizines vietas.

Stojant į universitetines studijų programas yra privalomas valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimas, į kolegijas – mokyklinis arba valstybinis brandos egzamino įvertinimas. Taip pat privaloma išlaikyti užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu.

Nuo 2016 metų bus privalomas ir matematikos brandos egzaminas (išskyrus menų studijų sričiai), kurį išlaikyti reikės ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu, jeigu pretenduojama į humanitarinių mokslų studijų srities studijų programas ir ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu, jeigu pretenduojama į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas.

Svarstant kur stoti, svarbus ir brandos egzaminų klausimas. Kokius egzaminus reikia išlaikyti ir, kaip perskaičiuojami balai, jei nelaikėte valstybinio egzamino, galite rasti LAMA BPO tinklalapyje. Jei įdomu, kokie konkursai ir balai buvo 2014 m., informacijos galite rasti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro tinklalapyje.

Kaip minėta, negavus valstybės finansavimo, galima studijuoti savo lėšomis.

Reikia nepamiršti, jog po pirmųjų ir po antrųjų studijų metų vyksta studentų rotacija. Jei rotacijos metu, valstybės finansuojamų studentų mokymosi vidurkis yra žemesnis nei 20 % už bendrą toje studijų programoje besimokančiųjų vidurkį, jie praranda savo studijų krepšelį. Atlaisvintas krepšelis perduodamas geriausiai besimokančiam pažangiam tos programos valstybės nefinansuojamam studentui, jei jis turi teisę jį gauti.

Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog mokėti už studijas reikia kiekvieną semestrą atskirai, bet ne iš karto už vienerius studijų metus. Priklausomai nuo universitetų vidinės tvarkos, galima sudaryti atskirą mokėjimo grafiką.

Jeigu abejonių dėl to, kur studijuoti jau nėra, kviečiame pasitikrinti, ar žinote visą naudingą informaciją apie tai, kaip vyks stojimai 2015.

fmf.lt informacija

Komentarai (0)