Sėkminga karjera – daugelio jaunų žmonių svajonė. Kiekvienas jos siekia, kaip išmano: kruopščiai renkasi specialybę, aukštąją mokyklą. Tačiau dažnai pamiršta, jog studijos ir diplomas – ne galutinis, o tik pats pirmasis žingsnis ilgame kelyje į trokštamą tikslą. Norint jį pasiekti, dar teks nemažai ką nuveikti, tačiau pasak sėmingą karjerą padariusio Andriaus Darulio, visa tai gali padaryti kiekvienas: svarbu noras, kantrybė ir drąsa pokyčiams.

Mūsų pašnekovas – Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto) (MGMF) studijų programos „Taikomoji matematika“ absolventas Andrius Darulis – studijas baigė tik 2010 metais ir jau padarė sėkmingą karjerą UAB „Softera Baltic“ kompanijoje: įsidarbinęs paprastu programuotoju dabar jis jau vadovauja visam CRM skyriui.

– Andriau, dabar dirbate vadovaujantį darbą, nors praėjo vos dveji metai nuo studijų baigimo. Ar šios studijos iškart atvėrė duris į vadovo kabinetą, kuriame šiuo metu dirbate?

– Ne. Nors tenka pastebėti, kad daugelis studentų svajoja vos baigus universitetą iš karto tapti vadovu, bet tokios „sėkmės istorijos“ retai pasitaiko. 

– Koks kelias buvo iki šios darbo vietos?

– Anksčiau teko padirbėti keliose kitose vietose: dirbau sargu sporto mokykloje, mokiau vaikus ir studentus matematikos, trumpai teko dirbti bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas komisijoje. Tačiau visuomet žinojau, kad noriu suktis verslo pasaulyje, suprasti, kaip veikia įmonės, kaip jos uždirba pinigus ir kuria naujus produktus bei paslaugas.

Po antrojo kurso atlikau praktiką „Ūkio banke“. Tiesiog norėjau pamatyti, kaip atrodo banko darbo aplinka. Truputį vėliau bendrakursis užsiminė apie UAB „Softera Baltic“ įmonę, ieškančią gabių jaunų žmonių. Atsakiau, kad man būtų labai įdomu dirbti tokioje įmonėje ir jau po kelių savaičių buvau pakviestas į darbo pokalbį.

Tik atėjęs į šią firmą, norėjau dirbti verslo valdymo sistemų konsultantu. Tačiau, norint konsultuoti, reikia turėti daug patirties ir žinių apie verslo procesus. Puikiai tai suvokiau, tad sutikau bent 2–3 metus padirbėti programuotoju, susipažinti su „Microsoft“ verslo valdymo sistemomis, įmonių verslo procesais. 

Man teko dirbti su geriausiais verslo valdymo sistemų specialistais Lietuvoje, tad nesunkiai viršijau planus ir jau po vienerių metų bendravau su pirmaisiais klientais. Stiprios programavimo žinios, įgytos per pirmuosius metus, leido spręsti klientų uždavinius daug greičiau ir efektyviau.

Po 3,5 metų darbo šioje įmonėje, gavau pasiūlymą vadovauti „Microsoft Dynamics CRM“ programinės įrangos diegimo skyriui.

Turėdamas šią patirtį, galiu pasakyti, kad yra labai svarbu susiplanuoti ir žinoti savo tolimesnius karjeros žingsnelius. Dažniausiai karjeros kelias laikui bėgant keičiasi: atrandama naujų sričių, kuriose norėtum dirbti – ir tai yra gerai. Žmogus turi nuolat ieškoti savo pašaukimo. Tačiau visuomet reikia matyti aiškią viziją, kurios sieki.

– Kalbant apie dabartinius studentus ir absolventus – jų požiūrį į darbo veiklą ir karjerą – kaip manote, ar jis išliko toks pats, kaip ir ankstesnės (prieš 5-10 metų) kartos?

- Negalima teigti, kad bendras požiūris į darbą pasikeitė. Visuomet buvo žmonių, kurie tik baigę universitetą nori gauti 8 000 Lt į rankas ir skundžiasi, kad darbdaviai ieško patyrusių žmonių.

Kiti suvokia, kad karjeros siekti reikia nuosekliai: pradėti nuo paprastesnių darbų, atlikti universitetinę praktiką, padirbėti įmonėse nemokomai arba už minimalų atlyginimą, įgyti patirties ir tik tuomet kilti aukštyn.

Norisi tikėti, kad pastarųjų vis daugėja.

- Ar tai gali reikšti, kad, nors švietimo sistema Lietuvoje ir nuolat tobulinama, kvalifikuotų darbuotojų mažėja? 

- Švietimo sistema tobulinama, nors ir ne taip greitai ir gerai, kaip norėtųsi. Tačiau tobulinama tinkama linkme. Atsiranda vis daugiau galimybių bendradarbiauti verslo įmonėms ir universitetams. Todėl studentai gali įgyti reikalingos praktikos ir patirties (tikros, o ne tokios, kai matematikai dirba kasoje prie langelio ar beprasmiškai rūšiuoja dokumentus). 

Nemanau, kad kvalifikuotų darbuotojų mažėja. Tiesiog įmonės juos labai greitai išgaudo. Natūrali atranka vyksta visuomet. Patys gabiausieji KTU MGMF fakulteto matematikai jau pirmuose kursuose susiranda darbus. Gerus, pagal specialybę. Jeigu studentas nėra itin gabus, jis turėtų būti bent jau aktyvus. Turėtų žinoti ką nori pasiekti ir to siekti. Kas ieško, tas randa. 

- Ar sudėtinga darbdaviui rasti gerą darbuotoją? 

- Rasti darbuotoją, kuris turėtų ir reikiamą išsilavinimą, ir darbo patirtį, ir tinkamus charakterio bruožus yra labai sudėtinga. Apskritai rasti gerą darbuotoją sunku. Renkantis naują darbuotoją reikia atsakingai įvertinti įvairius niuansus, kad ateityje netektų nusivilti. 

- O pagal ką darbdaviai atsirenka, kuris darbuotojas geras, kuris nelabai? 

- Ieškodami darbuotojų visuomet daugiausia dėmesio skiriame charakterio bruožams. Jeigu žmogus atsakingas, nori mokytis, yra imlus, tuomet viso kito galima išmokti.

Darbinė patirtis šiuolaikiniame greitai besikeičiančiame pasaulyje jau praranda savo prasmę. Aišku, yra specialybių, kur patirtis labai reikalinga, tačiau dažnai ji yra tik pageidautina. 

Mūsų įmonė labai vertina jaunus ir norinčius dirbti žmones. Ir nelabai svarbu kiek pastarieji turi teorinių žinių ar darbinės patirties. Svarbiausia žmogaus vidinė motyvacija, noras išmokti, suprasti ir tobulėti. 

- O kokie asmeniniai bruožai labiausiai dera tiksliųjų mokslų absolventui, siekiančiam įmonės skyriaus vadovo pareigoms užimti?

- Gebėjimas mąstyti strategiškai, įžvelgti verslo galimybes, gebėjimas svajoti, nuolatinis noras mokytis ir tobulėti. Taip pat reikia mokėti ne tik bendrauti su žmonėmis, bet, svarbiausia, jų klausytis. „Tiksliukai“, sužinojęs apie naują fundamentalų dėsnį ar teoriją, turėtų iš karto pagalvoti: „O kur tai pritaikoma praktikoje?“ Visi dėsniai yra pritaikomi, tik ne visuomet dėstytojai jums tai pasako.

- Kokiems absolventams lengviausiai rasti gerą darbą?

- Yra visokių darbdavių, visokių studentų ir visokių specialybių. Geriausiai sekasi tiems studentams, kurie kritiškai vertina savo galimybes ir universitete įgytas žinias, suvokia, kad reikės nuolat mokytis ir tobulėti. Universitetas duoda bendrąjį išsilavinimą, tačiau to negana. Reikia suvokti, ko nori ateityje, susiplanuoti karjeros kelią ir atkakliai siekti sėkmės.

- Ar yra tekę nusivilti priimtu darbuotoju?

Nusivilti neteko. Paprastai ką tik studijas baigęs studentas sunkiai įsivaizduoja, kaip atrodys jo darbas po pusmečio, metų, dvejų. Tie, kurie yra anksčiau kažkur dirbę, praktikavęsi panašiose įmonėse, geriau žino, ar jam siūlomas darbas tiks. 

Mano nuomone, nėra nieko blogo ateiti į įmonę, padirbėti 2–3 mėnesius ir, pamačius, kad darbas nepatinka, išeiti. Per bandomąjį laikotarpį ne tik darbdavys patikrina darbuotoją, bet ir darbuotojas „pasimatuoja“ darbo vietą. Jeigu žmogui nepatinka jo darbas, darbo kokybė bus prasta.

- Kaip manote, kas padėtų Lietuvoje mažinti jaunimo nedarbą?

- Apskritai nedarbas egzistuoja todėl, kad nedirbti ir gauti pašalpas apsimoka labiau negu dirbti.

Jaunimo nedarbo priežastis – klaidingas požiūris į save ir nemokėjimas ieškoti darbo. Siūlyčiau paskaityti Richard N. Bolles knygą „Kokios spalvos tavasis parašiutas“. Ten yra tikrai gerų patarimų kaip greitai susirasti trokštamą darbą.

Vienas iš būdų sumažinti nedarbą, jau universitete aiškinti studentams, kad jie patys, norėdami susirasti savo svajonių darbo vietą, turės įdėti nemažai pastangų.. Retam viskas paduodama ant auksinės lėkštutės. Taip pat būtina, kad universitetuose atsirastų kuo daugiau praktinių mokymų. Būtų puiku, jeigu studentai pabaigę universitetą galėtų į CV įrašyti „1 metų patirtis atliekant praktiką įmonėje...“

- O ką galite pasakyti apie dabartinių universitetinių studijų kokybę? 

- Universitetinės studijos suteikia neblogą mąstymo, fundamentalių užduočių sprendimo, bendrojo išprusimo pagrindą. Taip pat išmoko dirbti grupėse ir savarankiškai, greitai surasti reikiamos informacijos. Kaip jau sakiau, jeigu yra noro ir studentas turi geras asmenines savybes, visą kitą jis išmoks. Todėl dažnai įdarbinti jauną ir imlų studentą yra daug naudingiau, negu vyresnį ir patyrusį.

- Ką galėtumėte pasakyti dabartiniams abiturientams, svarstantiems, kokią studijų kryptį pasirinkti ir save kankinantiems, ar šis pasirinkimas nebus jų klaida?

- Pasirinkite tai, kas jums atrodo artimiausia širdžiai. Visos specialybės yra geros ir tikrai rasite darbus jeigu sieksite būti geriausi savo srityje. Jeigu būsite vidutinybės ar mokysitės penketui, tuomet net puikiausia specialybė jūsų toli nenuves.

Jeigu šiek tiek pasimokius pamatysite, kad pasirinkote ne „savo“ specialybę, nebijokite stoti kitur. Nebijokite pokyčių.

- Ką patartumėte būsimiems absolventams, siekiantiems save sėkmingai realizuoti darbo rinkoje?

- Atsakykite sau į klausimą: „Kuo aš noriu būti po 5 metų?“ Tuomet susidėliokite žingsnelius kaip tą pasiekti. Jeigu norite dirbti makleriu banke, neužtenka perskaityti darbo skelbimus. Domėkitės, ko reikia, kad pasiektumėte savo tikslus. Būkite aktyvūs – siųskite CV ir motyvacinius laiškus į didžiausias Lietuvos ir pasaulio įmones, net jei jie šiuo metu neskelbia, kad ieško naujų darbuotojų. Sutikite padirbti kelis mėnesius nemokamai, kad gautumėte trokštamą darbo vietą. Ir tikėkite, kad savo tikslą pasieksite.

Darbdaviai taip pat Jūsų ieško, tad padėkite jiems Jus rasti.

Komentarai (0)