Jie randami Lietuvoje. Atrodo keistai, o dvokia dar blogiau. Kas tai? (Video) ()
Poniabudė yra vienas kontroversiškiausių ir žaviausių grybų, kuriuos galima rasti Lietuvos miškuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jo atstumiantis kvapas gali būti atgrasus, tačiau jauname vystymosi etape jis laikomas valgomu. Tačiau atminkite, kad jo vartojimas yra rizikingas ir reikalauja didelio atsargumo.
Paprastoji poniabudė, liaudyje žinoma kaip vilkagrybis ar žemės taukais (Phallus impudicus) yra grybas, kuris ypač pradinėje vystymosi stadijoje primena kiaušinį. Jis turi labai būdingą, nemalonų dvėselienos kvapą.
Teoriškai poniabudė yra valgoma, tačiau tik labai ankstyvoje vystymosi stadijoje, kai ji primena baltą kiaušinį. Tada ji skleidžia neutralų kvapą ir turi kompaktišką baltą struktūrą.
It only took about 40 minutes for a mass of flies to remove all the brown gleba that contains the spores of a Stinkhorn Phallus impudicus in the sunshine today pic.twitter.com/js49WJcMw1
— John Walters (@JWentomologist) November 4, 2020
|
Grybas nepopuliarus tarp grybautojų dėl nemalonaus kvapo. Vokietijoje ir Prancūzijoje jis valgomas virtas ir žalias. Supjaustytas plonais griežinėliais – įprastas salotų ingredientas.
Kai poniabudės kepurėlė visiškai išsivysto, grybas tampa nevalgomas ir pradeda skleisti intensyvų supuvusios mėsos kvapą. Taip grybas vilioja vabzdžius, kurie platina jo sporas.
Nepaisant grėsmingo įspūdžio, kurį gali sudaryti smarvė, tai grybas, nuo seno naudojamas įvairiose kultūrose. Jo gydomosios savybės buvo vertinamos jau senovės Kinijoje, kur jis buvo naudojamas kovojant su įvairiomis ligomis. Jame yra polisacharidų, kurie pasižymi imunostimuliuojančiu poveikiu, o tai reiškia, kad jie gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis ir sustiprinti imuninę sistemą. Be to, poniabudė yra vitamino C ir kalio ir fosforo šaltinis.
Kai kuriose kultūrose poniabudė buvo laikoma afrodiziaku – tai tikriausiai lėmė falo forma, kurią grybas įgauna vėlesniame vystymosi etape. Tradiciniai receptai taip pat nurodo šio grybo naudojimą gydant uždegimus, virškinimo sistemos ligas ir odos problemas. Jis naudojamas kaip priedas prie patiekalų arba kaip vaistinis užpilas, galintis palengvinti kai kuriuos reumato ar dantų skausmo simptomus.
Nors poniabudė kiaušinio stadijoje yra valgoma, net ir jauname amžiuje ji gali turėti šiek tiek žemišką, specifinį skonį, kuris patinka ne visiems. Kai kurių žmonių teigimu, jos skonis primena ridikėlius ar kaliaropes. Net ir virtos poniabudės skonis gali išlikti nemalonus.
Renkant poniabudes kiaušinio stadijoje svarbiausias kriterijus – jos išvaizda. Jaunas grybas primena baltą ovalų kiaušinį. Tai yra etapas, kai grybas yra valgomas ir turi kompaktiškiausią, dar neišsiskleidusią struktūrą. Būdingas šio etapo bruožas – nemalonaus kvapo nebuvimas, kuris atsiranda tik brandos stadijoje.
Tęsinys kitame puslapyje:
Grybą gaubia balkšvas, želatininis apvalkalas (peridiumas), po kuriuo yra baltas arba šiek tiek kreminės spalvos audinys. Grybų stiebas porėtu paviršiumi siekia apie 10–25 cm aukštį. Antpirštį ar iš stiebo išaugantį varpelį primenanti kepurė yra 2,5–6 cm aukščio ir 2–5 cm pločio.
Kaip rinkti poniabudės kiaušinį? Tai turėtų būti daroma labai švelniai, geriausia peiliu. Taip pat verta įsitikinti, kad grybą išimame kartu su pagrindu. Turime įsitikinti, kad grybus rinktume tinkamu etapu. Jei jis pradeda skleisti kvapą, turi rudą kepurėlę arba aiškiai suyra, jis nebetinkamas vartoti.
Geriausias laikas rinkti poniabudes yra nuo gegužės iki lapkričio. Šiuo laikotarpiu oro sąlygos – ypač dirvožemio drėgmė – yra palankios grybų vystymuisi.
Kur ieškoti ponabudžių? Šios rūšies grybai dažniausiai auga parkuose, soduose ir lapuočių miškuose, ypač aplink ąžuolus, bukus ir skrobus. Jų galima rasti humusingoje, drėgnoje dirvoje, dažnai prie komposto krūvos, negyvos medienos ar pūvančių augalų.
Neapatyrę grybautojai gali ją supainioti ir su žalsvąja musmire (Amanita phalloides), kuri taip pat išsivysto iš kiaušinio formos.
Poniabudė yra valgoma tik labai ankstyvoje vystymosi stadijoje, kai įgauna baltą, kiaušinišką formą ir neskleidžia dvėselienos kvapo. Problema ta, kad ji greitai auga, o subrendusi. Subrendusio grybo valgymas gali sukelti apsinuodijimą.
Net jei poniabudė surenkama atitinkamame vystymosi etape, jos vartojimas gali sukelti virškinimo trakto problemų. Žmonėms, turintiems jautrią virškinimo sistemą, grybai, net ir valgomieji, gali būti sunkiai virškinami.
