Kokia yra optimali temperatūra namuose? „Pagaliau turime atsakymą“ ()
Per šalta – blogai. Per karšta – dar blogiau. Temperatūra namuose svarbi ne tik mūsų savijautai, bet ir sveikatai. Ją patiriame skirtingai, priklausomai nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės ir daugelio kitų faktorių. Kokia yra optimali temperatūra žmogui? Norėdami tai nustatyti, mokslininkai atliko daugybę tyrimų.
© Q000024 (public domain) | https://pxhere.com/en/photo/1633648
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurie prisidengia antklodėmis, supila verdantį vandenį į karšto vandens butelį, įjungia termostatą ir vis tiek dreba nuo šalčio. Kiti visus metus vaikšto apsvilkę šortus ir įsispyrę šlepetėmis.
Mes turime labai skirtingas temperatūros nuostatas. Taigi, vyksta nuolatinė kova dėl radiatoriaus termostato rankenėlės namuose ir biuruose. Ar įmanoma sutaikyti šilumos ir šalčio mėgėjus? Mokslininkai bando rasti optimalų variantą.
Optimali temperatūra jūsų namuose padeda apsaugoti jūsų sveikatą
1860-aisiais vokiečių gydytojas Carlas Wunderlichas išmatavo maždaug 25 000 žmonių temperatūrą ir apskaičiavo 37 °C vidurkį. Šis rezultatas ilgą laiką buvo laikomas norma. Vėlesni tyrimai tai paneigė.
Pasirodo, žmogaus kūno temperatūra skiriasi tarp žmonių. Tam įtakos turi daug veiksnių, įskaitant lytį, medžiagų apykaitą, hormonus, aktyvumą, amžių ir menstruacijas. Termogenezė arba mūsų kūno šilumos gamyba taip pat labai skiriasi, todėl gerai jaučiamės esant skirtingoms temperatūroms.
Kokia temperatūra turėtų būti jūsų namuose? Šalyse, kuriose klimatas šaltesnis, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mano, kad optimali kambario temperatūra yra 18 °C. Ji pakankamai saugi, kad apsaugotų mus nuo žalingo šalčio poveikio. Buvimas šaltose, drėgnose patalpose, taip pat skersvėjyje neigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą. Tai gali pabloginti astmą ir padidinti širdies ligų, nerimo sutrikimų ir depresijos riziką.
|
Mokslininkai perspėja, kad perkaitimas yra toks pat pavojingas mūsų sveikatai kaip ir hipotermija. Karštesniuose regionuose kaitros metu padidėja išsekimo ir šilumos smūgio rizika. Kūnas desperatiškai bando atvėsti, o tai apkrauna širdį ir inkstus. Perkaitimas taip pat gali paaštrinti esamas sveikatos problemas ir neigiamai paveikti psichinę sveikatą – pavyzdžiui, pranešta apie padidėjusią savižudybės riziką.
Neperkaitinkite kūdikio. Lengva persistengti
Tyrimai parodė pasaulinį ryšį tarp aukštos ir žemos temperatūros poveikio ir mirtingumo XXI amžiuje. Tai tapo iššūkiu klimato kaitos ir ilgesnės trukmės bei intensyvesnių ekstremalių oro reiškinių akivaizdoje.
Vaikai ir pagyvenę žmonės yra ypač jautrūs nepalankiai temperatūrai. Jų kūnai yra mažiau pajėgūs termoreguliuoti, o tai reiškia, kad jiems sunkiau išlaikyti optimalią temperatūrą, balansuoti tarp šilumos gamybos ir išleidimo.
„Lullaby Trust“ teigia, kad mažiems vaikams rekomenduojama kambario temperatūra yra žemesnė nei vidutinė 16–20 °C. Jei kūdikis perkaista, gali pasireikšti staigios kūdikio mirties sindromas. Rekomenduojama naudoti kambario termometrą ir ranka patikrinti kūdikių kaklą ir krūtinę, kad įsitikintumėte, jog jie nėra per karšti ir neprakaituoti.
Vidutinė naujagimio ir mažo vaiko kūno temperatūra yra aukštesnė nei vyresnių vaikų ir suaugusiųjų. Paprastai jis svyruoja nuo 36,5 °C iki 37,5 °C. Taip yra dėl aktyvesnės medžiagų apykaitos ir dėl to, kad jų kūno paviršiaus plotas yra didesnis, palyginti su kūno mase. Kadangi jiems sunku reguliuoti termoreguliaciją, prakaitavimas užtrunka ilgiau, todėl jų kūnas yra šiltesnis.
Kodėl pagyvenusiems žmonėms visada šalta?
Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms reikia šiek tiek aukštesnės temperatūros, nes jų kūno temperatūra ramybės būsenoje yra žemesnė nei jaunesnių suaugusiųjų. Senstant mūsų medžiagų apykaita lėtėja, todėl vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau gaminti šilumą.
Daugelis pagyvenusių žmonių taip pat vartoja vaistus arba serga lėtinėmis ligomis. Abu šie veiksniai mažina organizmo gebėjimą reguliuoti termoreguliaciją. Pavyzdžiui, diabetas gali trukdyti normaliai tekėti kraujui. Netgi šiek tiek vėsesniuose namuose esant 18 °C temperatūrai diabetikams gali pasireikšti hipotermija.
Viename tyrime buvo tiriamas 70–95 metų moterų fizinis pajėgumas vidutiniškai vėsioje (15 °C) ir šiltoje (25 °C) aplinkoje. Rezultatai parodė, kad per 45 minutes jų fizinis pajėgumas gerokai pablogėjo šaltesnėje aplinkoje. Tai reiškia galimą pavojų pagyvenusiems žmonėms.
Moterų ir vyrų optimali temperatūra skiriasi
Vyrų ir moterų biologija ir hormonai skiriasi, o tai turi įtakos mūsų jautrumui temperatūrai. Moterys paprastai turi daugiau riebalinio audinio tarp odos ir raumenų, todėl jų vidaus organai palaiko šilumą, bet apsunkina šilumos perdavimą į odą ir galūnes (rankas, pėdas ir nosies galiuką). Vienas tyrimas atskleidė, kad moterų rankos buvo beveik 3 °C vėsesnės nei vyrų rankos, kai jos buvo veikiamos šalčio.
Menstruacijos taip pat svarbios. Pagrindinė kūno temperatūra (pagrindinė temperatūra) svyruoja viso ciklo metu, o aukščiausią tašką pasiekia liutealinėje fazėje po ovuliacijos. Nėštumas ir hormoniniai kontraceptikai, kurių sudėtyje yra progesterono, taip pat gali padidinti kūno temperatūrą. Tačiau kadangi moterys yra vidutiniškai mažesnio sudėjimo ir jų bazinis metabolizmas yra mažesnis nei vyrų, tai sumažina jų termogenezę veikiant šalčiui, ir jos gali stipriau jausti šaltį, nors palaiko aukštesnę kūno temperatūrą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Diskusijų objektas yra patogios temperatūros skirtumo tarp moterų ir vyrų mastas. Kai kurie tyrimai teigia, kad tai yra ribinė vertė, o kiti rodo, kad ji gali būti reikšmingesnė. Paimkime biurus kaip pavyzdį. Sunku sureguliuoti temperatūrą, kad tiktų visiems. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterys dažniau yra nepatenkintos patalpų temperatūra, jos jaučiasi ir nepatogiai. Kitame tyrime buvo nagrinėjama biuro temperatūra Japonijoje. Jis parodė 3,1 °C skirtumą tarp dirbančių moterų ir vyrų neutralios temperatūros.
Temperatūra turi įtakos darbo efektyvumui
Saugi darbo vietos temperatūra yra labai svarbi sveikatai ir produktyvumui. Karščio stresas gali sumažinti darbuotojų fizinį darbingumą ir motorinius bei pažintinius gebėjimus – tiek lauke, tiek biure. Šalčio poveikis padidina traumų, peršalimo streso ir ligų riziką.
Daugelio šalių įstatymai reikalauja, kad darbuotojams darbo vietoje būtų užtikrinta tinkama temperatūra. Optimali darbo temperatūra taip pat labai skiriasi priklausomai nuo šalies ir vykdomos veiklos.
Kokia miegamojo temperatūra bus optimali?
Kitokia situacija yra namuose, kur pasiekus optimalią kūno temperatūrą galima lengviau užmigti. Miego eksperto ir JK demencijos tyrimų instituto Londono imperatoriškajame koledže direktoriaus Billo Wisdeno teigimu, miegas „laikinai yra susijęs su cirkadiniu kūno temperatūros ir odos temperatūros ritmu“. Likus kelioms valandoms iki užmigimo, mūsų kūno temperatūra pradeda kristi, nes gaminamas melatoninas – hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Kūno temperatūra nukrenta visą naktį ir anksti ryte pasiekia žemiausią vertę, o po to palaipsniui kyla.
Vienas dalykas, kuris gali padėti užmigti, yra „šiltos vonios efektas“. Wisdenas ir jo komanda atliko fiziologinius eksperimentus su pelėmis ir išsiaiškino, kad jei jų oda sušildavo, ji siųsdavo signalus į pagumburį, o tai savo ruožtu paskatindavo miegą ir atvėsindavo kūną.
Po šilta antklode jūsų kūnas gali pasiruošti ilgam miegui. Tačiau tai nėra taisyklė, nes žmonėms su padidėjusia termogeneze gali būti naudinga palyginti lengva danga. Kokia temperatūra turėtų būti miegamajame?
Prieš miegą verta išvėdinti miegamąjį ir atvėsinti kambarį iki 16-18 °C. Nors vyresni žmonės gali patogiai miegoti keliais laipsniais aukštesnėje temperatūroje, jaunesniems per aukšta temperatūra pablogina miego kokybę. Tai gali sukelti pabudimą naktį ir REM miego trūkumą, kurio metu mes daugiausiai ilsimės.
Neįmanoma rasti optimalios temperatūros, kuri patenkintų visus. Galime pasikliauti moksliniais tyrimais, bet neturėtume jų laikyti absoliučiais lemiančiais, kas yra teisinga ir visuotinai taikoma. Kitaip tariant, kova po termostatais tęsiasi.
