Jūsų kiemo pievelėje auga grybai? Kaip efektyviai jų atsikratyti? ()
Grybai vejoje gali būti ne tik estetinė problema, bet ir rimtesnių drėgmės bei dirvožemio kokybės problemų požymis. Daugelis sodininkų susiduria su šiuo nepageidaujamu reiškiniu, ypač po smarkių liūčių vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Paaiškiname, kodėl vejoje auga grybai, ir pateikiame veiksmingus jų naikinimo būdus.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/mushrooms-on-ground-18780276/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Grybai ant vejos – gerai ar blogai?
Grybai vejoje yra problema, su kuria daugelis sodininkų susiduria sezono metu nuo birželio iki spalio. Nors šių organizmų buvimas gali gerokai sumažinti vejos estetinę vertę, tai ne visada yra priežastis panikuoti.
Tačiau jų buvimas rodo specifines dirvožemio sąlygas, į kurias gali reikėti atkreipti dėmesį ir jas ištaisyti. Reguliarus grybų atsiradimas rodo, kad reikia pagerinti drenažą ir reguliariai šalinti augalų liekanas. Taip pat gali prireikti koreguoti tręšimą, pirmiausia sumažinant fosforo kiekį, kad būtų pagerinta maistinių medžiagų pusiausvyra dirvožemyje.
Grybiai paprastai atsiranda vejose po gausaus lietaus, ypač lengvose ir smėlingose dirvose. Jie gali sudaryti vadinamuosius raganų ratilus, kurie plečiasi radialiai ir sukelia lokalius žolės spalvos pokyčius į ryškiai žalią. Nors šios vaisiakūnių sankaupos gali suteikti sodui žavesio, ilgalaikis jų augimas sukelia vandens sulaikymo problemų , dėl to – ligas ir žolės žūtį.
|
Verta prisiminti, kad ne visi sodo grybai yra kenksmingi. Kai kurie gali atlikti teigiamas funkcijas, sudarydami simbiotinį ryšį su augalų šaknimis per mikorizę. Šie grybai padeda skaidyti organines medžiagas, didina dirvožemio derlingumą ir palengvina augalų vandens bei maistinių medžiagų įsisavinimą.
Mikorizę formuojantys grybai pirmiausia yra ektomikoriziniai grybai (pvz., baravykai, musmirės) ir arbuskuliniai mikoriziniai grybai (pvz., Glomus, Rhizophagus). Tačiau dauguma kepurėtųjų grybų, kurie atsiranda vejose po lietaus, yra kenksmingi, todėl rekomenduojama juos pašalinti.
Kodėl grybai auga ant vejos?
Grybai vejose atsiranda pirmiausia dėl per didelės drėgmės ir likusių organinių medžiagų. Stiprių liūčių metu ant vejos paliktos nupjautos žolės liekanos sudaro idealią aplinką grybams augti. Tokiomis sąlygomis drėgnos augalų liekanos tampa grybienos veisimosi vieta, kuri sparčiai auga ir sudaro paviršiuje matomus vaisiakūnius.
Kitas svarbus veiksnys, prisidedantis prie grybų augimo, yra per lengvas ir maistinių medžiagų neturtingas dirvožemis. Tokiose vietose susiformavusi veja yra jautresnė grybelio invazijai, ypač jei veja nėra reguliariai prižiūrima. Netinkamas tręšimas, ypač azoto trūkumas ir fosforo perteklius, gali dar labiau prisidėti prie šių nekviestų svečių invazijos į veją.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į pavėsyje esančias vietas, kur klesti grybai. Medžių ar pastatų pavėsyje esančios vejos yra jautresnės grybams dėl ilgalaikės drėgmės ir riboto oro srauto. Be to, pernelyg suspaustas dirvožemis taip pat skatina nepageidaujamų organizmų augimą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kaip atsikratyti grybų iš savo vejos?
Yra veiksmingų grybų kontrolės metodų, kurie gali išsaugoti jūsų veją ir išlaikyti jos gražią, žalią išvaizdą. Pirmas žingsnis – purkšti chemikalais, kurių sudėtyje yra vario jonų, kurie slopina infekciją ir stiprina vejos imuninę sistemą. Svarbu naudoti šiuos produktus ankstyvoje ligos stadijoje, tačiau svarbu nepamiršti, kad jie gali būti pavojingi vandens organizmams ir užteršti gruntinius vandenis.
Ekologiniam ūkininkavimui geresnis sprendimas yra natūralūs preparatai, kurių pagrindą sudaro grybelis Pythium oligandrum, kuris minta daugeliu grybų rūšių, nekenkdamas kitiems organizmams.
Purškiant verta dėvėti tinkamus apsauginius drabužius, įskaitant sodo pirštines ir kaukę arba veido skydelį, kad apsaugotumėte veidą ir rankas nuo sąlyčio su cheminėmis medžiagomis.
Reguliarus vejos priežiūra, pavyzdžiui, pjovimas, žolės likučių grėbimas ir tręšimas azoto turtingomis trąšomis, neleidžia problemai pasikartoti.
Natūralūs grybų kontrolės metodai taip pat apima vejos būklės gerinimą skarifikuojant ir aeruojant. Skarifikavimas – tai vejos pjovimas specialiu įrankiu, kuris padeda pašalinti samanas ir velėną, o aeravimas, atliekamas aeratoriumi arba dygliuotais batais, – tai vejos pradurimas, o tai padidina oro srautą į dirvą.
Šiuos apdorojimus rekomenduojama atlikti prieš purškimą.
Jei pageidaujate natūralių metodų, galite naudoti vandens ir acto mišinį, nes acto rūgštis turi fungicidinių savybių. Tokį tirpalą galima paruošti santykiu 1 dalis acto ir 4 dalys vandens. Tada supilkite jį į purškimo buteliuką ir kruopščiai apipurkškite grybus, vengdami sąlyčio su kitais augalais.
Dar vienas ekologiškas pasirinkimas – sodo kalkės, kurios padeda kovoti su grybais nei giamai nepaveikdamos aplinkos. Sodo kalkių galima įsigyti sodo ar namų apyvokos prekių parduotuvėse.
Norėdami naudoti, tolygiai pabarstykite kalkes ant vejos, daugiausia dėmesio skirdami grybelių paveiktoms vietoms. Rekomenduojamas kiekis yra maždaug 50 gramų kalkių kvadratiniam metrui vejos. Pabarstę, gausiai palaistykite veją, kad priemonė įsigertų į dirvą ir pradėtų veikti. Kalkės padidina dirvožemio pH, sudarydamos mažiau palankias sąlygas grybienai augti, kuri teikia pirmenybę rūgštesnei aplinkai.
