Nelaukite iki pavasario. Jei pamatysite tai – nedelsdami imkitės veiksmų ()
Ant vaismedžių kamienų dažnai atsiranda samanų ir kerpių, rodančių dirvožemio drėgmės problemas.
© Public Domain Pictures | https://www.publicdomainpictures.net/en/view-image.php?image=471482&picture=tree-trunk-moss-lichen
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors jos tiesiogiai neturi įtakos medžių sveikatai, jų buvimas gali prisidėti prie patogenų ir kenkėjų vystymosi. Norint veiksmingai pašalinti samanas ir kerpes, reikia nedelsiant jas gydyti ir imtis ilgalaikių prevencinių priemonių.
Iš kur ant medžių kamienų atsiranda samanos ir kerpės?
Samanos ir kerpės (priklauso grybų karalystei) yra pionieriniai organizmai, tai reiškia, kad jos gali klestėti net tose vietose, kur nėra kitos augmenijos. Jų augimas ir žūtis praturtina dirvožemį, taip suteikant galimybių augti kitiems augalams.
Soduose jos dažnai laikomos žalingomis ir reguliariai šalinamos. Nors jų buvimas tiesiogiai neturi įtakos vaismedžių sveikatai, jos rodo augalų ar dirvožemio problemas. Iš kur atsiranda samanos ir kerpės?
Samanos – tai iki 10 cm aukščio stiebinius augalus primenanti grupė. Jos auga pavėsingose ir drėgnose vietose. Jos neturi lapų ar šaknų ir prie paviršių prisitvirtina specialiomis priemonėmis. Skirtingai nuo dumblių, jos neaptinkamos vandens aplinkoje ir yra kompaktiškesnės struktūros. Vandenį jos gauna iš atmosferos. Jos yra tamsiai žalios arba smaragdo spalvos.
Savo ruožtu kerpės laikomos oro kokybės rodikliu, nes jos auga tik neužterštose vietovėse. Jos auga drėgnose vietose. Jos gali augti ant medžių kamienų ir uolų. Iš tikrųjų kerpės yra grybai, kurie sudaro simbiotinį ryšį su dumbliais, o tai leidžia joms gaminti maistines medžiagas. Skirtingai nuo samanų, kerpės turi kietą struktūrą ir tvirtai prisitvirtina prie žievės, tačiau jos į ją neprasiskverbia, nes neišaugina šaknų.
|
Ką reiškia samanų ir kerpių buvimas ant vaismedžių?
Samanų ir kerpių buvimas ant vaismedžių gali rodyti aukštą gruntinio vandens lygį, padidėjusią dirvožemio drėgmę ar net užmirkimą, o tai pavojinga beveik visiems augalams. Jos sukelia šaknų puvinį ir grybelinių bei bakterinių ligų vystymąsi. Samanos ir kerpės ant medžių žievės gali būti pirmasis įspėjamasis ženklas.
Šie organizmai dažnai vystosi ant kamienų ar šakų medžių lajos viduje. Tai, savo ruožtu, gali rodyti per didelį pavėsį, kurį sukelia tankus lajos plotas arba per didelis augalų apsodinimas. Ši problema taip pat gali paveikti vaismedžių sveikatą ir sumažinti derlių.
Samanos ir kerpės dažniausiai išsivysto ant senesnių, lėčiau augančių medžių. Jauni medžiai natūraliai meta besivystančias kerpes augdami, o lygi žievė neleidžia joms prisitvirtinti.
Šių organizmų buvimas ant medžio gali rodyti prastą medžio sveikatą, maistinių medžiagų trūkumą arba su amžiumi išsivystančias ligas. Norint išlaikyti didelį derlių, periodiškai verta pagalvoti apie vaismedžių atjauninimą.
Ar samanos ir kerpės kenkia medžiams?
Samanos ir kerpės tiesiogiai nekenkia ne visiems medžiams. Jos tik suteikia joms buveinę. Miško aplinkoje samanos padeda medžių augimui, reguliuodamos vandens balansą, nes gali išlaikyti didelį kiekį vandens. Tačiau ši savybė ne visada naudinga vaismedžiams. Dėl netinkamo oro srauto ir didelės drėgmės po samanomis gali išsivystyti grybelinės ir bakterinės ligos.
Savo ruožtu kerpės žiemą dažnai tarnauja kaip prieglauda vabzdžiams ir kenkėjams, todėl pavasarį jas galima pamatyti sparčiai augančias ant medžių.
Dėl šių priežasčių daugelis sodininkų pašalina samanas ir kerpes nuo vaismedžių žievės. Tačiau prieš pradedant šalinti šiuos organizmus, verta imtis prevencinių priemonių ir spręsti problemas, kurios sukelia jų dauginimąsi.
Visų pirma:
- užtikrinti, kad vaismedžiai būtų genimi teisingai, kad lapų vainikas būtų lengvai apšviestas ir gerai vėdinamas;
- jei medžiai pasodinti per tankiai, pašalinkite silpniausius arba seniausius egzempliorius;
- užtikrinti tinkamą vandens nutekėjimą iš dirvožemio, kad būtų išvengta gruntinio vandens sąstingio.
Šie žingsniai padės ne tik sumažinti samanų ir kerpių kolonijas, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui ateityje.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kada verta nuo medžių šalinti samanas ir kerpes?
Samanas ir kerpes nuo vaismedžių verta šalinti, kai jos dengia didžiąją dalį žievės, o medžiai po storu jų sluoksniu dar nėra išdžiūvę. Geriausias laikas tai daryti yra pavasaris arba vėlyvas ruduo. Šiuo laikotarpiu medžiai nežydi ir neduoda vaisių, o oras leidžia naudoti tiek chemines, tiek natūralias priemones. Be to, medžiai numetę lapus, todėl žievę lengviau pasiekti.
Kaip saugiai pašalinti samanas nuo medžio kamieno?
Samanų šalinimas aštriais šepečiais gali pažeisti medžio žievę ir palengvinti patogenų įsiskverbimą. Dėl šios priežasties dažnai rekomenduojama naudoti geležies sulfatą. Tai patikrinta samanų šalinimo priemonė, saugi medžiams.
Kaip naudoti samanų purškalą? Tiesiog sumaišykite 30–50 g geležies sulfato su 5 litrais vandens ir supilkite į purkštuvą. Išpurkškite tirpalą ant samanomis užkrėstų vietų. Geriausia purkšti sausą, ramią dieną.
Naminės priemonės nuo kerpių
Naminės priemonės gali padėti pašalinti kerpes. Naudokite muilą, actą arba negesintas kalkes. Kaip pašalinti kerpes namų gynimo priemonėmis?
- Sumaišykite 3–4 šaukštus skysto muilo su 1 litru vandens. Apipurkškite kerpes, tada žievę nuvalykite minkštu skudurėliu.
- Sumaišykite vandenį ir actą santykiu 1:1. Į kiekvieną litrą vandens įpilkite šaukštą indų ploviklio. Apipurkškite kerpes ir nuvalykite minkštu skudurėliu.
- Sumaišykite 2 kg negesintų kalkių su 10 litrų vandens ir uždenkite anksčiau nuvalytą žievę.
Naminės priemonės gali veiksmingai pašalinti samanas ir kerpes, tačiau atminkite, kad svarbiausia yra prevencija. Svarbiausia užtikrinti tinkamas vaismedžių augimo sąlygas, kad samanos ir kerpės neataugtų.
.png)
.png)
.png)