Perkate gyvą Kalėdų eglutę? Saugokitės šių padarų ()
Gyvos Kalėdų eglutės grįžta į madą, tačiau kartu su jomis į namus patenka vabzdžiai, voragyviai bei mikroorganizmai, kurie natūraliai gyvena spygliuočiuose.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/close-up-of-a-decorated-christmas-tree-14735469/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švelniomis žiemomis jų aktyvumas padidėja, o kai kurios rūšys gali išgyventi transportavimą ir pirmąsias kelias dienas po to, kai eglutė įnešama į patalpas. Paaiškiname, kokie organizmai gali pasislėpti jūsų Kalėdų eglutėje ir kaip ją paruošti, kad sumažintumėte netikėtumų riziką.
Ką galima parsinešti namo su Kalėdų eglute?
Erkės retai siejamos su Kalėdų eglutėmis, nors dėl vis šiltėjančių žiemų jų aktyvumas gali trukti ilgiau, ypač kai gruodžio mėnesį temperatūra svyruoja apie 4–8 °C. Natūralioje buveinėje jos laikosi arti žemės, drėgnose paklotėse, todėl retai lankosi aukštesnėse eglių vietose.
Erkių buvimas tarp spyglių dažniausiai atsiranda dėl to, kad eglutė nukertama arba laikoma vietoje, kur reguliariai lankosi gyvūnai. Jei pastebėjote erkę pastatę eglutę, tiesiog surinkite ją servetėle, pincetu ar lipnia juosta ir išmeskite. Tada apžiūrėkite savo ir namiškių odą ir gyvūnų kailį, kad įsitikintumėte, jog niekas nepateko.
Ne tik erkės
|
Vabzdžiai ir parazitai į namus su Kalėdų eglute patenka daug dažniau nei erkės, ypač jei eglutė buvo laikoma drėgnoje, tamsioje vietoje arba šalia ūkinių pastatų. Tokiomis sąlygomis ant šakų kartais gali įsikurti su naminiais paukščiais susijusios blakės, kurios, įnešus eglutę, gali išplisti ant lovų, sofų ar užuolaidų.
Spygliuose taip pat gali žiemoti vorai, voratinklinės erkės, amarai, straubliukai, kandys ir boružės – dauguma jų nekelia grėsmės žmonėms, bet gali būti nemalonūs. Problema paprastai išryškėja tik po kelių dienų, kai tampa matomi vazoninių augalų pažeidimai, o jų lapai rodo tipinius mažų kenkėjų maitinimosi simptomus.
Pelėsiai, dulkių erkės ir žiedadulkės
Atskira problema yra alergenai, susiję su natūralia eglutės mikroflora. Ant spyglių ir žievės gali augti daugybė pelėsių rūšių (įskaitant Cladosporium, Alternaria ir Penicillium), kurios lengvai išskiria sporas į orą, kai eglutė įnešama į šiltą kambarį.
Dulkių erkės taip pat greitai atsiranda nevėdinamose, drėgnose patalpose, o jų išmatos yra vieni dažniausių žiemos alergijų sukėlėjų. Reakcijos į šį alergenų mišinį yra sloga, kosulys, švokštimas, sinusų skausmas, o kai kuriems žmonėms – bėrimas ar astmos paūmėjimas.
Panaši rizika kyla ir dirbtinėms Kalėdų eglutėms bei dekoracijoms, didžiąją metų dalį laikomoms rūsiuose ir palėpėse – pašalinus dulkėtas dekoracijas be išankstinio valymo, gali greitai išsiskirti didelis kiekis alergenų.
Kaip saugiai paruošti Kalėdų eglutę prieš ją įnešant į namus?
Rizikos mažinimas prasideda nuo pirkimo sprendimo, nes eglutės laikymo vieta dažnai yra svarbesnė už jos išvaizdą. Saugiausios Kalėdų eglutės yra iš miškininkystės regionų, medelynų ir vietų, kur jos stovi lauke ir yra atokiau nuo pagalbinių patalpų, kuriose gali būti parazitų.
Prieš priimant sprendimą, verta atidžiai apžiūrėti kamieną, šakų pagrindus ir tankiausias spyglių vietas, ieškant vabzdžių žymių, mažų skylučių žievėje, išdžiūvusių kiaušinėlių kekių ar kitų nerimą keliančių požymių. Taip pat pravartu eglutę prieš įnešant į vidų stipriai supurtyti, kad iš karto pašalintumėte kai kuriuos kenkėjus.
Paprastas vabzdžių buvimo testas
Taip pat galite naudoti paprastą „baltos paklodės testą“: patiesę šviesios spalvos audeklą balkone ar kieme, uždėkite ant jo Kalėdų eglutę ir energingai pakratykite, kad patikrintumėte, ar ant paviršiaus nenukrito vabzdžiai.
Tai gali padėti aptikti problemas prieš įnešant eglutę į svetainę. Jei artėja minusnė temperatūra, labai veiksminga palikti eglutę šaltyje dvi ar tris dienas, nes daugelis mažų vabzdžių, kurie žiemoja po žieve, negali pakęsti ilgalaikio šalčio poveikio. Be šalnų metų laiku veiksminga kruopščiai nuplauti eglutę lauke ir išdžiovinti gerai vėdinamoje vietoje, taip sumažinant pelėsio augimo riziką, kai ji įnešama į šildomus namus.
Paruošiame namus
Paskutinis žingsnis – tinkamai paruošti interjerą, kad sumažėtų dirginimas ir alerginės reakcijos. Žmonės, kurie ankstesniais metais patyrė kosulį, dusulį ar paūmėjusią slogą, turėtų Kalėdų eglutę pastatyti atokiau nuo dažnai lankomų vietų, pavyzdžiui, svetainės stalo, ir reguliariai vėdinti kambarį, ypač pirmosiomis dienomis po eglutės įnešimo.
Taip pat verta atnaujinti dirbtines dekoracijas, ištisus metus laikomas uždarose dėžėse: nuvalydami jas drėgnu skudurėliu ir švelniu plovikliu arba nedideliu kiekiu acto, greitai pašalinsite susikaupusias dulkes ir kitus alergenus.
