Dronų medžioklė prasidėjo: algoritmai masiškai skenuoja sklypus ir skaičiuoja baudas (2)
Privalo pasiruošti.
© https://pixabay.com/photos/building-skyscraper-facade-8536587/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trumpai:
2025 m. Lenkijoje savivaldybės vis aktyviau lygina nekilnojamojo turto deklaracijas su palydoviniais ir ortofotografiniais vaizdais. Tikrinama, ar pastatų dydžiai, priestatai ir naudojimo paskirtis atitinka oficialius registrus. Daugiausia dėmesio skiriama neįregistruotoms kietosioms dangoms, pastogėms ir priestatams. Nustačius pažeidimų, mokesčiai gali būti perskaičiuojami už penkerius metus atgal, priskaičiuojant delspinigius.
O kaip Lietuvoje?
Lietuvoje tokio masto masinių patikrinimų, kaip Lenkijoje, kol kas nėra. Nėra ir visuotinio vadinamojo „lietaus mokesčio“ gyventojams. Vis dėlto institucijos vis dažniau remiasi ortofotografiniais žemėlapiais ir registrų duomenimis, tikrindamos, ar pastatų dydžiai, priestatai ir paskirtis atitinka deklaruotą informaciją. Nustačius neatitikimų, savininkų paprastai prašoma savanoriškai patikslinti duomenis, o tai leidžia išvengti griežtesnių sankcijų.
|
Nekilnojamojo turto savininkai Lenkijoje privalo pasiruošti griežtai jų nuosavybės faktinės būklės kontrolei. Vietos savivaldybės, pasitelkdamos itin tikslius duomenis, masiniu būdu siunčia šaukimus pateikti paaiškinimus. Daugeliui mokesčių mokėtojų tai gali reikšti prievolę sumokėti delspinigius ir mokesčių nepriemokas net už penkerius metus atgal.
Teisinė sumaištis dėl skardinių garažų
Mokesčių mokėtojai vis dar susiduria su teisinio interpretavimo iššūkiais, kilusiais po Vietinių mokesčių ir rinkliavų įstatymo pakeitimų. Nors 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusi reforma (inicijuota po Konstitucinio Teismo sprendimo) turėjo tiksliau apibrėžti „pastato“ ir „statinio“ sąvokas, praktikoje ji sukėlė sumaištį dėl populiarių skardinių garažų apmokestinimo.
Pagal naująjį reguliavimą, objektas, kuris nėra tvirtai sujungtas su žeme (neturi pamatų), nėra laikomas pastatu. Tačiau jei garažas turi pamatus – jis klasifikuojamas kaip pastatas ir tampa apmokestinimo objektu. Dėl šių neaiškumų savivaldybės masiškai siunčia užklausas, siekdamos išsiaiškinti konstrukcijų paskirtį bei informaciją apie jų pamatus.
Algoritmai mato daugiau: skaitmeninė revoliucija mokesčių sistemoje
Prognozuojama, kad 2026 m. savivaldybės dar plačiau taikys modernias skaitmenines inventorizacijos technologijas. Jau pasirodė pranešimų apie pirmuosius patikrinimus pasitelkiant specializuotus dronus.
Daugelyje savivaldybių kontrolės pagrindu tapo programinė įranga, kuri automatiškai palygina du duomenų sluoksnius:
- Oficialų kadastro žemėlapį, kuriame užfiksuota deklaruota apmokestinamoji būklė;
- Aktualią ortofotonuotrauką (itin tikslų teritorijos vaizdą iš oro arba palydovo).
Išmanūs algoritmai nustato bet kokius neatitikimus tarp deklaracijos ir realybės. Taip identifikuojami nedeklaruoti objektai: priestatai, įstiklintos terasos ar laisvai stovintys garažai.
Technologinės galimybės šiandien leidžia tikrinti ne tik pastatų kontūrus. Dronai su termovizinėmis kameromis gali nustatyti, ar pastogė, oficialiai deklaruota kaip negyvenama ir nešildoma palėpė, iš tiesų naudojama gyvenimui ir yra šildoma. Tokia patikrinimų banga jau apėmė Mažosios Lenkijos, Žemutinės Silezijos bei pajūrio regionus.
Nustačiusi pažeidimus, savivaldybė turi teisę perskaičiuoti nekilnojamojo turto mokesčius ir apskaičiuoti mokesčių nepriemoką už penkerius metus atgal, kartu priskaičiuodama sukauptus delspinigius.
„Lietaus mokestis“ – ką tai reiškia gyventojams?
Savivaldybės, naudodamos iš oro darytas nuotraukas, tikrina, kiek sklype yra natūralios žemės ir kiek – kietos dangos, pavyzdžiui, betono ar trinkelių. Kuo daugiau paviršių, per kuriuos vanduo negali susigerti į žemę, tuo didesnis vadinamasis „lietaus mokestis“.
Jei sklype išplečiami įvažiavimai, kiemai ar aikštelės, mokestis už lietaus vandens tvarkymą automatiškai padidėja. Įkainiai svyruoja nuo 0,05 iki 1 zloto už kvadratinį metrą per metus, todėl didesnių betoninių plotų savininkams tai gali reikšti pastebimai didesnes metines išlaidas.
Ekspertų patarimas: pasitikrinkite patys – kol neatėjo tikrintojai
Teisės ekspertai pataria nekilnojamojo turto savininkams nelaukti savivaldybės patikrinimų ir patikrinti savo sklypo duomenis savarankiškai. Tai galima padaryti valstybiniame portale geoportal.gov.pl, kur lengva palyginti oficialiai registruotus pastatų kontūrus su naujausiomis palydovinėmis nuotraukomis.
Jei pastebėsite neatitikimų, saugiausia patiems pateikti mokesčių deklaracijos pataisą (forma IN-1). Toks savanoriškas žingsnis leidžia sumokėti trūkstamą mokestį ir delspinigius, tačiau padeda išvengti didelių baudų, kurios būtų skiriamos pažeidimą nustačius mokesčių inspektoriams.
.png)
.png)
