Mus gąsdino dešimtmečius: mokslininkas rėžė tiesą apie palmių aliejų (2)
Niekas to nesakė anksčiau, bet laikas tai išgirsti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Palmių aliejus: mitai ir mokslinė tikrovė
Jau daugelį metų palmių aliejus kelia karštas diskusijas, tačiau iki šiol nėra svarių mokslinių įrodymų, kurie pagrįstų jo demonizavimą. Tai teigia mokslininkas Olegas Medvedevas, komentuodamas visuomenėje paplitusius nuogąstavimus dėl šio produkto.
Pasak specialisto, nėra patikimų duomenų, kad pats palmių aliejus tiesiogiai sukeltų nutukimą, didintų cholesterolio kiekį, skatintų vėžinius susirgimus ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tokie teiginiai, jo teigimu, dažnai stokoja mokslinio pagrindo.
Priešingai – palmių aliejus pasižymi ir naudingomis savybėmis. Jame gausu:
- Vitamino E ir karotinoidų (stiprių antioksidantų);
- Fitosterolių;
- Oleino (omega-9) ir linolo rūgščių.
|
Šios medžiagos padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei prisideda prie cholesterolio reguliavimo.
Svarbiausia – saikas ir balansas
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad maždaug pusę palmių aliejaus sudaro sočiosios riebalų rūgštys. Tačiau jų gausu ir kituose, ypač gyvūninės kilmės, produktuose. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad sočiųjų riebalų kiekis neviršytų 10 proc. dienos kalorijų normos, tačiau daugelis žmonių šią ribą peržengia. Todėl esminis veiksnys yra bendra subalansuota mityba, o ne vieno konkretaus produkto atsisakymas.
Be to, naujausi tyrimai rodo, kad iš augalinių riebalų gaunama palmitino rūgštis daro tik nedidelį poveikį „blogojo“ cholesterolio kiekiui ir savo poveikiu skiriasi nuo tos pačios rūgšties, gaunamos iš kitų riebalų šaltinių.
