Jei vanduo nebėga – STOP. Ko jokiu būdu nedaryti ()
Ekspertai įspėja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavojus namams: uždelsto veikimo bomba po žeme
Ekspertai įspėja, kad spaudžiant stipriam šalčiui didžiausia rizika kyla senesniems pastatams ir individualiems namams. Vandentiekio vamzdžiai gali užšalti termometro stulpeliui nukritus vos iki –20 °C, jei jie pakloti negiliai arba yra prastai izoliuoti.
Kaip aiškina techninės ekspertizės specialistas Arto Krootila, šaldamas vanduo plečiasi ir sukuria milžinišką slėgį.
„Metaliniai vamzdžiai nėra elastingi, todėl besiplečiantis ledas gali juos tiesiog suplėšyti. Kol laikosi speigas, atsiradusį įtrūkimą sandariai užpildo ledo kamštis, tačiau tikroji katastrofa ir potvyniai prasideda atlydžio metu, kai ledas ištirpsta“, – perspėja specialistas.
Žiemą galimybės ribotos
|
Vamzdynų izoliacija geriausia pasirūpinti vasarą – žiemą priemonių arsenalas yra gerokai skurdesnis. Tam tikrą apsaugą gali suteikti puri, nesuplūkta sniego danga, veikianti kaip natūralus izoliatorius, tačiau vien to dažnai nepakanka.
Ekspertai pabrėžia, kad vandens varvinimas iš čiaupo yra tik kraštutinė ir trumpalaikė priemonė, kuria nereikėtų piktnaudžiauti. Pastebėjus, jog vanduo nebebėga, specialistai griežtai draudžia patiems šildyti vamzdžius atvira ugnimi ar galingais pramoniniais džiovintuvais. Dėl staigaus ir netolygaus temperatūros pokyčio vamzdis gali sprogti akimirksniu.
Dažniausiai kur kas pigiau ir saugiau išsikviesti profesionalus su specialia atšildymo įranga, nei vėliau kasti įšalusią žemę ir keisti trūkusią magistralę.
„Dažniausiai pigiau išsikviesti profesionalus su specialia atšildymo įranga. Tai beveik visada kainuoja mažiau nei po žeme trūkusio vandentiekio vamzdžio kasimas ir keitimas“, – pataria specialistas.
Budrūs turėtų būti ir daugiabučių gyventojai. Dėl ekstremalaus šalčio sutrikusi šildymo automatika gali lemti netolygų šilumos paskirstymą: apatiniuose aukštuose temperatūra gali tapti nepakeliamai aukšta, o viršutiniuose – kilti grėsmė sveikatai dėl per didelio atšalimo.
