Lietuvos energetikos pasaulio autoritetas rodo savo sąskaitą ir perspėja – šilumos siurbliai tapo sistemos „Achilo kulnu“ ()

2026-02-05

Ar šilumos siurblys per speigą yra tikrasis išsigelbėjimas?

asociatyvi nuotr.
© https://pixabay.com/photos/heating-temp-control-hotel-building-7687775/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Lietuvos energetikos pasaulio autoritetas, kurio įžvalgos diktuoja temas didžiausiems šalies portalams ir televizijos laidoms – Martynas Nagevičius – rėžia atvirai. Šįkart jo taikiklyje ne teorinės prognozės, o asmeninė sąskaita už sausio mėnesio šildymą ir sistemos spragos, apie kurias valstybės institucijos linkusios nutylėti.

Ar šilumos siurblys per speigą yra tikrasis išsigelbėjimas, ar užprogramuota bomba mūsų elektros tinklams? Martynas dalijasi savo namų „nuogais“ skaičiais (kurie siekia net 550 Eur!) ir pateikia provokuojantį siūlymą: kodėl per didžiausius šalčius turėtume grįžti prie iškastinio kuro?

Straipsnis geras ir VILNIUS TECH docento pastebėjimai visiškai teisingi: šilumos siurblio „oras–vanduo“ efektyvumas esant ekstremaliems šalčiams smarkiai krenta, tačiau namo šildymą jis turi užtikrinti, jei yra teisingai eksploatuojamas ir išmintingai įrengtas.

Visgi yra dar kelios šilumos siurblių naudojimo per speigus problemos, apie kurias straipsnyje neminima. Tai šildymo kaina ir itin neigiama šilumos siurblių įtaka elektros rinkos kainoms bei ESO tinklų apkrovimui bei patikimumui tokiomis dienomis kaip pastarosios.

[EU+Kuponai] Lietuvoje taip pigiai nerasite! Mega šlifuoklių rinkiniai + kabelių nužievinimo mašinos. Paskutiniai vienetai

7406

Fantastiškai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

12 mėn. garantija

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Pirma – apie išlaidas šildymui Pateikiu labai konkrečius savo namų šilumos siurblio 2026 m. sausio mėnesio darbo parametrus: mėnesinis elektros suvartojimas – 1960 kWh, vidutinis COP – 1,5. Pasitaikydavo valandų, kai COP būdavo mažesnis nei 1,0 – tai vykdavo tada, kai siurblys dirbdavo lauko garintuvo atitirpinimo nuo ledo režimu.

Blogiausia, kad esant dideliam speigui, rinkoje nusistovi ir didžiausios elektros kainos. Todėl vidutinė vartojamos elektros kaina (pagal biržos tarifą) dirbant siurbliui sausį siekė 18,45 ct/kWh. Pridėkime ESO mokestį (apie 8 ct/kWh), tiekėjo maržą (apie 1,5 ct/kWh) ir gausime vidutiniškai apie 28 ct/kWh (su PVM). Iš viso namo šildymas ir karšto vandens ruošimas sausį kainavo apie 550 eurų. Kaip vienam mėnesiui – tai tikrai daug.

Svarbu paminėti, kad kaina būtų dar aukštesnė, jei name nebūtų kaupimo baterijos, o siurblio darbas nebūtų sureguliuotas išmaniai: temperatūros nustatymas sumažinamas 2,5 °C, kai elektros kainos aukštos (dažniausiai darbo dienomis), ir padidinamas 2,5 °C naktimis, kai elektra pigesnė.

Aišku, būtų galima „šokinėti“ nuo išmanaus tarifo prie fiksuoto, vis keičiant tiekėjus (įstatymai tai leidžia), tačiau tai sudėtinga. Kas gruodžio pradžioje galėjo prognozuoti tokias sausio kainas? Be to, tiekėjai taiko prevenciją prieš tokius „migrantus“: žiemą jų siūlomi fiksuoti tarifai gerokai aukštesni (pvz., „Ignitis“ kovui siūlo 25 ct/kWh).

Antra – apkrova ESO tinklams Tinkluose, kurie aprūpina rajonus, šildomus šilumos siurbliais, per speigus susiformuoja milžiniški vartojimo pikai. Problema ta, kad visi siurbliai veikia didžiausia apkrova vienu metu (skirtingai nei kiti prietaisai, kur taikomi nevienalaikiškumo koeficientai). Tai gresia pastočių perkrovomis ir tiekimo nutrūkimu pačiu blogiausiu metu – per šalčius. Norėdamas to išvengti, ESO privalo investuoti milžiniškas lėšas į tinklo stiprinimą, o tai brangina paslaugą visiems klientams.

Trečia – įtaka rinkos kainoms Prie didžiausių šalčių Lietuvoje pasiekiama didžiausia elektros paklausa, todėl kyla ir biržos kaina. Pilna galia veikiantys tūkstančiai siurblių šią paklausą dar labiau pučia, keldami kainą visiems vartotojams. Augant siurblių skaičiui, ši problema augs eksponentiškai. Energetikos ministerija ir ESO apie tai viešai nekalba, nes nenori kritikuoti strateginės krypties, tačiau tylėjimas problemas tik augina.

Ką reikėtų daryti? Tikrai nereikia stabdyti paramos šilumos siurbliams. Tačiau Lietuvos sąlygomis reikėtų subsidijuoti tik hibridinius sprendimus (šilumos siurblys + dujinis, LPG ar net dyzelinis katilas) su išmaniuoju valdymu.

Žalieji entuziastai gali nustebti: kodėl LAIEK prezidentas siūlo deginti iškastinį kurą? Atsakymas paprastas: kai temperatūra nukrenta žemiau -10 °C arba kai elektros kaina biržoje viršija 20 ct/kWh, naudoti šilumos siurblį yra nenaudinga nei savininko kišenei, nei ESO tinklams.

VILNIUS TECH dėstytojas nurodė, kad temperatūra žemiau -20 °C Lietuvoje vidutiniškai būna tik 23 valandas per metus. Žemiau -10 °C turime gal 15–20 dienų. Tikrai racionaliau tas kelias dienas per metus naudoti iškastinį kurą, nei rizikuoti šilumos siurblių reputacija ir visos sistemos stabilumu ateityje.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

facebook

Aut. teisės: MTPC

(2)

(0)

(2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()