4 k. efektyviau už vaikščiojimą: mokslininkai įvardijo pratimą Nr. 1 ()
Raumenys dirba efektyviau.
© PIX1861 (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/running-shoes-running-sneakers-2661558/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pamirškite ilgus pasivaikščiojimus: mokslininkai rado pratimą, kuris yra 4 kartus efektyvesnis už vaikščiojimą.
Kol mūsų kojos išeikvoja begalę energijos, kiekviename žingsnyje kovodamos su žemės trauka, šis veiksmas mus nuo to išgelbsti.
Jūs stovite prie savo durų, priešais penkių kilometrų kelias į darbą. Bet neturite automobilio, o autobusas tokiu maršrutu nevažiuoja. Galite eiti pėsčiomis valandą arba užlipti ant dviračio ir atvažiuoti per 15 minučių, vos suprakaitavę. Jūs pasirinksite pastarąjį.
Daugelis žmonių pasielgtų taip pat. Pasaulyje, kaip manoma, yra daugiau nei milijardas dviračių. Dviratis yra viena iš efektyviausių energijos prasme transporto priemonių, leidžianti žmonėms judėti greičiau ir toliau, išnaudojant mažiau energijos nei vaikštant ar bėgiojant. Bet kodėl pedalų sukimas atrodo daug lengvesnis nei vaikščiojimas šaligatviu? Atsakymas slypi elegantiškoje biomechanikoje, kaip mūsų kūnai sąveikauja su šiuo dviračiu, rašo The Independent.
Nuostabiai paprastas mechanizmas
|
Iš esmės dviratis yra nuostabiai paprastas: du ratai, pedalai, perduodantys jėgą per grandinę galiniam ratui, ir pavaros, leidžiančios tiksliai reguliuoti pastangas. Bet ši paprastumas slepia inžinerinius sprendimus, kurie puikiai dera su žmogaus fiziologija. Kai einame ar bėgame, kiekviename žingsnyje mes stengiamės išlaikyti pusiausvyrą, o mūsų kojos turi nuolat kelti mūsų kūno svorį į viršų, kad mes galėtume judėti.
Vien tik šis judėjimas sunaudoja daug energijos. Įsivaizduokite: kaip pavargtume, jei valandą nuolat mojuotume rankomis? Ant dviračio jūsų kojos atlieka kur kas mažesnį apskritą judesį. Vietoj to, kad keltumėte visą kojos svorį kiekviename žingsnyje, jūs tiesiog sukate klubus ir blauzdas kompaktišku pedalų ciklu. Energijos taupymas akivaizdus iš karto.
Tikrasis efektyvumo laimėjimas pasiekiamas dėl to, kaip dviratis perduoda žmogaus energiją judėjimui į priekį. Kai einame ar bėgame, kiekvieną žingsnį lydimi mini smūgis į žemę. Tai girdime kaip bato kaukšėjimą į kelią ir jaučiame kaip vibracijas, einančias per kūną. Tai prarasta energija, tiesiogiai išsisklaidanti kaip garsas ir šiluma, praeinanti per raumenis ir sąnarius.
Vaikštant ar bėgant, kiekvienas žingsnis truputį stabdo mūsų judėjimą į priekį. Kai koja nusileidžia prieš kūną, atsiranda jėga, kuri mus sulėtina. Todėl raumenims tenka papildomai pasistengti, kad kūną vėl pagreitintų
„Bučiuoti“ kelią
Dviračiai sprendžia šias problemas naudodami vieną iš didžiausių pasaulio išradimų – ratus. Vietoj smūgio jūs turite riedėjimo kontaktą – kiekviena padangos dalis prieš atsiplėšdama švelniai „bučiuoja“ kelio paviršių. Energija neprarandama smūgio metu. Kadangi ratas sukasi sklandžiai, jėga veikia tiesiai vertikaliai į žemę, nėra pertrūkio stabdymo. Jūsų mynimo jėga tiesiogiai virsta judėjimu į priekį.
Dviračiai taip pat padeda mūsų raumenims dirbti optimaliai. Žmogaus raumenys turi fundamentalią ribą: kuo greičiau jie sutrumpėja, tuo silpnesni tampa ir tuo daugiau energijos sunaudoja. Tai vadinama „jėgos ir greičio“ priklausomybė. Todėl sprintas atrodo daug sunkesnis nei bėgimas ar vaikščiojimas – raumenys dirba maksimalia greičio zona ir tampa mažiau efektyvūs su kiekvienu žingsniu.
Dviračio pavaros sprendžia šią problemą už mus. Kai važiuojate greičiau, galite perjungti aukštesnę pavarą, kad raumenims nereikėtų dirbti greičiau, kai dviratis įsibėgėja. Jūsų raumenys gali likti savo „komforto zonoje“ tiek jėgos generavimui, tiek energijos sąnaudoms. Tai tarsi asmeninis padėjėjas, nuolat reguliuojantis jūsų apkrovą, kad išliktumėte maksimalaus efektyvumo zonoje.
Kartais laimi vaikščiojimas
Tačiau važiavimas dviračiu ne visada pranašesnis prieš kitus judėjimo būdus. Labai stačiose įkalnėse, kur nuolydis viršija 15 proc. (kai kylate 1,5 metro per 10 metrų atstumą), kojoms gali būti sunku sugeneruoti pakankamai jėgos per apskritą pedalų judesį, kad pakeltų jus ir dviratį į viršų. Mes galime generuoti daugiau jėgos tiesdami kojas, todėl vaikščiojimas ar lipimas tampa efektyvesnis. Net jei būtų keliai, į Everestą dviračiu nevažiuotume
Tačiau su nusileidimu yra kitaip. Nors važiuoti dviračiu žemyn tampa vis lengviau (galiausiai beveik nereikalaujant energijos), lipimas statmenais šlaitais iš tiesų tampa sunkesnis. Kai nuolydis viršija 10 proc. (vienas metras žemyn per 10 metrų atstumo), kiekvienas žingsnis žemyn sukelia staigius smūgius, kurie išeikvoja energiją ir apkrauna sąnarius. Vaikščiojimas ir bėgimas žemyn ne visada toks lengvas, kaip tikimasi.
Ne tik transporto priemonė
Skaičiai kalba patys už save. Važiuoti dviračiu gali būti bent keturis kartus energijos efektyviau nei vaikščioti ir aštuonis kartus efektyviau nei bėgti. Šis efektyvumas pasiekiamas minimalizuojant tris pagrindines energijos sąnaudas: galūnių judėjimą, smūgius į žemę ir raumenų greičio ribojimus.
Todėl kai kitą kartąi lengvai pralenksite pėsčiuosius rytinio važiavimo į darbą metu, skirkite minutę įvertinti biomechaninį meno kūrinį, kuriuo važiuojate. Jūsų dviratis – ne tik transporto priemonė, o tobulai evoliucionavusi mašina, bendradarbiaujanti su jūsų fiziologija, paverčianti jūsų neapdorotą raumenų jėgą efektyviu judėjimu.
.jpg)
