Kiek jums kainavo didžiausia „pasidaryk pats“ klaida? Šiam žmogui – tūkstančius (1)
„Išradingo“ šeimininko klaida.
© @Di (atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar, birželį, visi pluša soduose ir kiemuose. Tačiau viena nesena istorija yra puiki pamoka, kodėl kartais „išradingumas“ statybose kainuoja gerokai daugiau nei profesionalūs sprendimai.
Mano pažįstamas Zurabas nusprendė kieme kloti trinkeles. Kai atvyko meistrai, jie iškart įspėjo: „Reikia specialios geotekstilės – tai audinys, kuris praleidžia vandenį, bet neleidžia maišytis skirtingiems grunto sluoksniams.“
Tačiau Zurabas nusprendė pataupyti. Jis iš sandėlio ištraukė visus likučius, užsilikusius nuo namo statybų.
„Kam pirkti naują, jei turiu krūvą medžiagų? Nieko nenutiks“, – įtikinamai dėstė jis.
|
„Čia negali būti jokių diskusijų, reikia specialios geotekstilės“, – tvirtino brigadininkas.
„Tai per brangu. Turiu visą krūvą atliekų savo tvarte – ruberoido, polietileno plėvelės, stogo membranų bei garų izoliacijos likučių. Esu tikras, kad nieko baisaus neatsitiks“, – įtikinamai atsakė Zurabas, primesdamas darbininkams viską, ką buvo sukaupęs po namo statybų.
„Kaip pasakysite, šeimininke. Tik po to, prašau, nesiskųskite“, – gūžtelėjo pečiais meistras.
Turimų atsargų visgi nepakako, tad Zurabui teko nusipirkti dar šimtą metrų paprasto polietileno. Netrukus 250 kvadratinių metrų plotas buvo užklotas.
Kaip atrodė darbas? Viskas iš pirmo žvilgsnio atrodė profesionaliai:
- Padaryta smėlio ir žvyro pagalvė.
- Ant jos patiesta Zurabo surinkta plėvelė.
- Viskas užpilta smėliu ir tvarkingai išklotos trinkelės.
Kur buvo problema? Atėjo pirmas birželio lietus, ir kiemas tapo tikru košmaru. Geotekstilė yra tarsi „kvėpuojantis“ audinys – vanduo pro ją lengvai nubėga gilyn į žemę, o Zurabo panaudota plėvelė vandens nepraleidžia visai.
Žvelgiant į šiuos vaizdus, akivaizdu: vanduo, pratekėjęs tarp trinkelių, atsimušė į plėvelę ir neturėjo kur dėtis. Po danga susidarė tarsi „povandeninis ežeras“, o vanduo, radęs bent menkiausią plyšį ar tarpą, pradėjo tekėti tiesiai į namo rūsį.
Moralas paprastas: kiekviena statybinė medžiaga turi savo paskirtį. Zurabas norėjo sutaupyti keliasdešimt eurų audiniui, o dabar teks ardyti 250 kvadratinių metrų trinkelių, vėl samdyti meistrus ir taisyti visą kiemą.
Ar jums yra tekę gailėtis bandžius „patobulinti“ statybų technologijas, ar visada renkatės tik patikrintus sprendimus?
