Nuotekų duobė persipildo? Išbandykite šį metodą ir žiūrėkite kas bus ()
Šie medžiai gali padėti.
© stop kadras| https://www.youtube.com/watch?v=fVv4nnOF2dc
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis nuosavų namų ir kotedžų savininkų puikiai žino tą nemalonų momentą, kai nuotekų duobė prisipildo ir tenka skubiai ieškoti pagalbos.
Kanalizacijos išvežimo paslaugos nėra pigios, o specifinis kvapas karštomis vasaros dienomis komforto tikrai neprideda. Pasirodo, patyrusių sodininkų ir aplinkos tvarkymo specialistų rekomenduojamas sprendimas gali padėti sumažinti perteklinę drėgmę, tačiau jis tinka ne visais atvejais.
Kodėl medžiai gali padėti?
Kai kurie medžiai veikia kaip natūralūs „vandens siurbliai“. Jie savo giliomis šaknimis iš žemės ištraukia daug drėgmės ir ją per lapus išgarina į orą. Dėl šios priežasties žemė aplink tokį medį tampa sausesnė, o tai naudinga, jei norite natūraliai sumažinti drėgmės perteklių šalia nuotekų duobės ar kitose drėgnose sklypo vietose.
Svarbu žinoti, kad šis metodas veiksmingas tik tada, jei nuotekų duobė nėra visiškai sandari (turi filtracinį dugną ar sienas), leidžiančias vandeniui natūraliai skverbtis į gruntą. Jei naudojamas sandarus rezervuaras ar plastikinis bakas, medžiai vandens iš jo „išsiurbti“ negalės, nes šaknys paprasčiausiai nepasieks ten esančios drėgmės.“
Kurie medžiai sunaudoja daugiausia vandens?
|
Specialistai išskiria kelias rūšis, pasižyminčias dideliu vandens poreikiu.
- Tuopa – dažnai minima kaip viena „vandens ištroškusių“ medžių lyderių. Dėl itin galingos šaknų sistemos ir polinkio greitai augti, ji iš tikrųjų gali išgarinti didelius kiekius drėgmės, tačiau būtent dėl šių savybių sodinant ją būtina laikytis saugaus atstumo nuo namų ar kitų statinių pamatų, kad šaknys jų nepažeistų.
- Gluosnis – greitai augantis, drėgnas vietas mėgstantis medis, galintis sunaudoti labai daug vandens. Jo šaknys aktyviai ieško drėgmės šaltinių.
- Juodalksnis – gerai auga drėgnose vietose ir taip pat pasižymi dideliu vandens poreikiu.
- Paprastoji eglė – sugeria nemažą kiekį vandens, tačiau jos poveikis paprastai mažesnis nei lapuočių medžių.
- Graikinis riešutmedis – sunaudoja nemažai vandens, yra ilgaamžis ir dera.
Svarbiausios sodinimo taisyklės
Kad medžių šaknys atliktų savo funkciją ir nepažeistų inžinerinių tinklų, rekomenduojama laikytis šių atstumų:
- Atstumas nuo nuotekų duobės. Medžius patartina sodinti maždaug 3–5 metrų atstumu. Pasodinus per arti, šaknys gali pažeisti konstrukcijas, o pasodinus per toli – poveikis bus mažesnis.
- Atstumas nuo namo. Iki gyvenamojo namo rekomenduojama palikti bent 5 metrų atstumą.
- Sodinimas. Geriausias laikas sodinti – ankstyvas pavasaris arba ruduo. Jei dirvožemis sunkus, sodinimo duobės apačioje galima įrengti žvyro sluoksnį, pagerinantį vandens nutekėjimą. Didesniam poveikiui dažnai rekomenduojama sodinti kelis medžius, o ne vieną.
Kokia rizika?
- Sezoniškumas. Žiemą, kai lapuočiai numeta lapus, vandens išgarinimas gerokai sumažėja, todėl medžių poveikis tampa daug mažesnis.
- Komunikacijos. Jei vamzdžiai ar jų sujungimai nėra sandarūs, šaknys gali įaugti į plyšius ir laikui bėgant juos užkimšti.
- Sausra. Labai sausomis vasaromis medis gali nukreipti šaknų augimą į gilesnius dirvožemio sluoksnius, ieškodamas požeminio vandens, todėl gali laikinai sumažėti jo poveikis nusausinant aplinkinį gruntą.
Šis sprendimas gali padėti sumažinti dirvožemio drėgmę aplink filtracinę nuotekų duobę, tačiau jis nepakeičia reguliarios nuotekų sistemos priežiūros ir nėra veiksmingas sandariuose rezervuaruose.
