Kiek porų džinsų jūs turite? Vieną, dvi, dešimt? O ar kada nors atkreipėte dėmesį į mažytes kniedes, kurios puošia kišenių kampus? Juk būtent nuo jų prasidėjo šiuolaikinių džinsų istorija.

Tvirtas medvilninės audinys, iš kurio siuvami džinsai, dar nuo XVI amžiaus buvo žinomas Italijoje. Pats medžiagos pavadinimas „džinsas“ (angl. „jeans“) yra siejamas su Genujos miesto pavadinimu. Panaši medžiaga atsirado ir Prancūzijos mieste Nimes, kuri tapo žinoma „denimo“ (angl. „denim“) vardu. Ji buvo audžiama iš šilko ir vilnos ir pasižymėjo aukštesne kokybe.

Tiek iš denimo, tiek iš džinsinio audinio buvo siuvami tvirti darbiniai rūbai, kuriuos nešiojo žmonės visame pasaulyje.

Tačiau šiuolaikinių džinsų gimimo data laikomi 1873 m., kai Levi'as Straussas ir Jacobas Davisas gavo patentą kelnėms su sutvirtintomis kišenėmis gaminti. Kuo gi skyrėsi jų gaminamos kelnės nuo kitų? Skirtumas slypėjo mažoje detalėje – varinėje kniedėje. Darbinių kelnių iš tvirtos medvilninės medžiagos tuo metu netruko, tačiau visos jos turėjo vieną minusą: dažnai naudojamos vietos – kišenės ir užsegimas – greitai suplyšdavo.

Sprendimą atrado J. Davisas, siuvėjas iš Nevados: jis nusprendė sutvirtinti labiausiai plyštančias vietas varinėmis kniedėmis. Sumanymas buvo sėkmingas ir J. Davis neabejojo, kad jo idėja gali atnešti nemenką pelną, jeigu pavyktų ją užpatentuoti. Įdomu, kaip pasisuktų džinsų istorija, jeigu XIX amžiaus pabaigoje Jacob'ui užtektų pinigų patentui. Tačiau pinigų jis neturėjo, todėl kreipėsi į L. Strauss'ą ir pasiūlė kartu užpatentuoti savo išradimą. Taip gimė šiuolaikinių džinsų prototipas.

Tiesa, pirmos tokios kelnės buvo pasiūtos iš tiesiog tvirtos medvilnės ir tik vėliau, eksperimentuodami su skirtingomis medžiagomis, Levi'as ir Davis nusprendė, kad šiam modeliui geriausiai tinka denimas. Beje, pirmieji L. Strausso gaminiai buvo vadinami „kombinezonu iki juosmens“ (angl. „waist overalls“), „džinsais“ juos oficialiai pradėta vadinti tik 6-ajame XX amžiaus dešimtmetyje.

Pirmi džinsai – be užtrauktuko

Kombinezonai iki juosmens dar gerokai skyrėsi nuo mums įprastų džinsų. Pradėkime nuo to, kad tai buvo tiesiog tvirtas darbinis rūbas, ir niekas negalvojo, kad kažkada džinsai karaliaus ant aukštos mados podiumų, bus puošiami Swarowski kristalais ir nešiojami su aukštakulniais. Jie turėjo 3 kišenes ir buvo segami sagomis. Iki užtrauktuko atsiradimo liko dar 40 m., - nors bandymų sukurti tokį užsegimą būta ir anksčiau, tik Gideno Sundbacko 1913 m. sukonstruotas užtrauktuko modelis buvo sėkmingas ir greitai pradėtas naudoti drabužių gaminime.

Vėliau ant džinsų atsirado taip gerai visiems pažįstamos 5 kišenės, o per II pasaulinį karą buvo nuspręsta atsisakyti sutvirtinimo kniedėmis užsegimo srityje. Kniedžių nebeliko ir ant galinių kišenių, nes džinsams populiarėjant, žmonės pradėjo skųstis, kad jos suplėšo kėdžių ir automobilių sėdynių medžiagą.

Džinsų laukė pakilimai ir nuosmukiai, jie tapo maišto simboliu JAV praėjusio amžiaus 50-iais metais, ir Vakarų gyvenimo simboliu Tarybų Sąjungoje. XX amžiaus viduryje JAV į kai kuriuos barus ir kino teatrus buvo neįleidinėjami džinsais dėvintys žmonės, o jau po penkiasdešimt metų atsirado džinsų, kainuojančių keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių JAV dolerių. O pradžią visą tam davė tinkamoje vietoje atsiradusi mažytė varinė kniedė.

Komentarai ()