Kas tai yra astrofotografija ir kokie kosmoso vaizdai fiksuojami Lietuvoje (Foto) (1)

2016-12-28

Turbūt ne vienam giedrą naktį yra įdomu pažiūrėti į naktinį dangų, kur atsiveria neišpasakytai gražus žvaigždžių ir žvaigždynų vaizdas. O per pilnatį tikrai kiekvienam už akių užkliūva Žemės palydovas – Mėnulis. Kai kam kilo mintis visa tai užfiksuoti. Taip ir atsirado astrofotografija. Astrofotografija – specializuota fotografijos rūšis skirta astronominiams objektams užfiksuoti.

Visi šio ciklo įrašai
2017-02-01 Mokslo populiarinimo konkurso nugalėtojai ()
2017-01-20 Kaip juokas veikia mūsų sveikatą: tai tiesiog būtinas dalykas! ()
2017-01-19 Augalų stresas: kaip augalai reaguoja į juos supančią aplinką ()
2017-01-18 Miego paralyžius: ar žinote, kas tai yra? (2)
2017-01-17 Magnetinės nanodalelės medicinoje ()
2017-01-16 „Okamo skustuvas“ arba šykštumo dėsnis: kaip paaiškinti sunkiai paaiškinamus dalykus (1)
2017-01-15 RNR nutildymas: kaip sustabdyti geną jo nepanaikinant ()
2017-01-14 Kas yra laikas? (2)
2017-01-13 46 chromosomos ir kas slypi po jų pakitimais (1)
2017-01-12 Multivisata – kas slypi ten, kur mes nematom? (Video) ()
2017-01-11 Kodėl žmogus naikina Žemę? ()
2017-01-10 Vieta, kur sustoja laikas ()
2017-01-09 Niekada nesibaigianti kelionė ()
2017-01-08 Visiškai kitoks požiūris į garsą: ar žinote, kaip susijusi radiacija ir muzika? (Video) ()
2017-01-07 Sapnų archeologija arba kaip pričiupti pasąmonę (Video) ()
2017-01-06 Kaip genų inžinerija pagelbėtų milijonams žmonių ()
2017-01-02 Energetikos poveikis šalies ekonomikai: tendencingi stereotipai ir mokslinis požiūris ()
2017-01-01 Dailės terapija ir kūrybiškumo svarba ()
2016-12-31 Saulės energijos inovacijos: nuo stogų čerpių-baterijų iki „kirigami“ kosmose ()
2016-12-29 Apie tai, kaip istorikai (ne)kuria: paprasčiausia formulė, paaiškinanti daugybę įdomių ir net tragiškų pasaulio įvykių (3)
2016-12-28 Kas tai yra astrofotografija ir kokie kosmoso vaizdai fiksuojami Lietuvoje (Foto) (1)
2016-12-22 Tai ne fantastika, o realybė: diena po rytojaus išaušo vakar ()
2016-12-21 5 intelektualumą lydintys paradoksai: kokios keistenybės vyksta su tikrai protingais žmonėmis (2)
2016-12-18 Bombožygio cheminės artilerijos paslaptys būtų vertos net ir Ž. Verno plunksnos (Video) ()
2016-12-05 Skelbiamas mokslo populiarinimo rašinių konkursas 2016 ()

Visi šio ciklo įrašai

2017-02-01 Mokslo populiarinimo konkurso nugalėtojai ()

2017-01-20 Kaip juokas veikia mūsų sveikatą: tai tiesiog būtinas dalykas! ()

2017-01-19 Augalų stresas: kaip augalai reaguoja į juos supančią aplinką ()

2017-01-18 Miego paralyžius: ar žinote, kas tai yra? (2)

2017-01-17 Magnetinės nanodalelės medicinoje ()

2017-01-16 „Okamo skustuvas“ arba šykštumo dėsnis: kaip paaiškinti sunkiai paaiškinamus dalykus (1)

2017-01-15 RNR nutildymas: kaip sustabdyti geną jo nepanaikinant ()

2017-01-14 Kas yra laikas? (2)

2017-01-13 46 chromosomos ir kas slypi po jų pakitimais (1)

2017-01-12 Multivisata – kas slypi ten, kur mes nematom? (Video) ()

2017-01-11 Kodėl žmogus naikina Žemę? ()

2017-01-10 Vieta, kur sustoja laikas ()

2017-01-09 Niekada nesibaigianti kelionė ()

2017-01-08 Visiškai kitoks požiūris į garsą: ar žinote, kaip susijusi radiacija ir muzika? (Video) ()

2017-01-07 Sapnų archeologija arba kaip pričiupti pasąmonę (Video) ()

2017-01-06 Kaip genų inžinerija pagelbėtų milijonams žmonių ()

2017-01-02 Energetikos poveikis šalies ekonomikai: tendencingi stereotipai ir mokslinis požiūris ()

2017-01-01 Dailės terapija ir kūrybiškumo svarba ()

2016-12-31 Saulės energijos inovacijos: nuo stogų čerpių-baterijų iki „kirigami“ kosmose ()

2016-12-29 Apie tai, kaip istorikai (ne)kuria: paprasčiausia formulė, paaiškinanti daugybę įdomių ir net tragiškų pasaulio įvykių (3)

2016-12-28 Kas tai yra astrofotografija ir kokie kosmoso vaizdai fiksuojami Lietuvoje (Foto) (1)

2016-12-22 Tai ne fantastika, o realybė: diena po rytojaus išaušo vakar ()

2016-12-21 5 intelektualumą lydintys paradoksai: kokios keistenybės vyksta su tikrai protingais žmonėmis (2)

2016-12-18 Bombožygio cheminės artilerijos paslaptys būtų vertos net ir Ž. Verno plunksnos (Video) ()

2016-12-05 Skelbiamas mokslo populiarinimo rašinių konkursas 2016 ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Didiesiems mokslininkams (astronomams), taip pat buvo kilusios tokios mintys. Pirmasis šias mintis įgyvendino amerikietis John William Draper, 1840 metais pirmą kartą nuotraukoje užfiksavęs Mėnulį, per 13 centimetrų skersmens reflektoriaus teleskopą. Saulė pirmą kartą buvo užfiksuota 1845 metais prancūzų fizikų Léon Foucault ir Hippolyte Fizeau.

Astrofotografija daugiausia dėmesio sulaukia per retesnius kosminius reiškinius, pvz. Saulės užtemimai, Mėnulio užtemimai, Merkurijaus tranzitas, meteorų lietūs ir t. t. Tada ir mažai astronomija besidomintys žmonės stengiasi užfiksuoti šiuos reiškinius. Turėti jų nuotraukas atsiminimui.

Astrofotografija taip pat yra smagus ir įdomus laisvalaikio praleidimo būdas. Jam tereikia trikojo, fotoaparato ir aišku noro bei apsišarvuoti kantrybe.

Iš savo asmeninės patirties galiu teigti, kad ir nuotraukos be teleskopo gaunasi pakankamai gražios ir unikalios. Žinoma, jeigu yra noras pažvelgti į tolesnius visatos kampelius ir juos užfiksuoti jums prireiks ir teleskopo.

Aišku, daug kas priklauso ir nuo gyvenamosios vietos bei nuo meteorologinių sąlygų. Labai paprastas dalykas – žiemą giedriausios naktys, o kaip suprantate žiemą yra pakankamai šalta. Tad teks šiltai apsirengti jeigu norėsite lauke pabūti ilgėliau. Jeigu gyvenate mieste stebėjimas ir fotografavimas bus sudėtingesnis, nes yra per daug šviesos šaltinių kurie nušviečia naktinį dangų. Taip pat jeigu yra apsiniaukę fotografavimą teks atidėti kitai nakčiai.

Geriausiai būtų pradėti nuo Mėnulio ir kitų didesnių objektų fotografavimo ir po to keliauti prie mažesnių objektų. Norint pradėti fotografuoti žvaigždynus, žvaigždžių spiečius ar ūkus jau reikia turėti šiek tiek astronominių žinių. Reikės žinoti kokį žvaigždyną ar kitą darinį norėsite fotografuoti, jį rasti naktiniame danguje ir susitelkti būtent į jį.

Dar yra vienas astrofotografijos skirsnis t. y. Saulės fotografavimas. Žinoma fotografavimas dieną yra patrauklesnis, bet čia neužteks vien tik fotoaparato ir trikojo. Čia dar prireiks ir Saulės filtro. Bet jį galima pasidaryti paprastu būdu. Reikia tik senos foto juostelės. Ją reikia uždėti prie objektyvo ir galų gale gaunasi geras filtras fotografuoti Saulei.

Lietuvoje astrofotografija nėra labai populiarus užsiėmimas. Taigi pradėję fotografuoti naktinį dangų nustebinsite draugus ir artimuosius gražiomis fotografijomis. Patarčiau šiuo užsiėmimu susidomėti paauglius ir jaunimą, nes tai yra puikus laiko praleidimo būdas ir įdomus bei naudingas gilinimasis į mokslą.

Asmeniškai aš astrofotografija pradėjau domėtis 15 metų. Nuotraukose bus matyti pirmosios mano nuotraukos ir tobulėjimas.

Tad pabaigai norėčiau pridurti, kad tikrai neverta nusiminti jeigu nepavyks iš pradžių. Tiesiog reikia stengtis ir siekti savo tikslo. O tai yra tikrų tikriausia mokslo šaka, nes atradimai prasideda nuo pastebėjimo ir užfiksavimo. Taigi mes visi galime prisidėti prie mokslo pažangos.

Justinas Alšauskas. Telšių raj. Žarėnų „Minijos“ pagrindinė mokykla.