Tikriausiai girdėjote, kad reikėtų vartoti mažiau druskos, ypač jeigu nerimaujate dėl kraujo spaudimo. Vartojant daug druskos, organizmas stengiasi sulaikyti vandenį, padidėja kraujo spaudimas, kuris yra kenksmingas širdžiai ir kraujagyslėms.

Kalbant apie hipertenziją, druska, nerimas ir pyktis nėra vieninteliai rizikos veiksniai. Nors trumpalaikis kraujospūdžio padidėjimas nebūtinai yra problema, ilgalaikiu laikotarpiu gali kaip reikiant sušlubuoti sveikata, įspėja portalas webmd.com.

Pridėtinis cukrus

Cukrus, ko gero, dar labiau didina kraujo spaudimą nei druska, ypač perdribtas, pavyzdžiui, dideliu fruktozės kiekiu pasižymintis kukurūzų sirupas. Žmonės, kurių racione yra daugiau pridėtinio cukraus, ilgainiui skundžiasi gerokai padidėjusiu tiek sistoliniu, tiek diastoliniu kraujospūdžiu. Vos 700 ml gazuoto gėrimo sistolinį kraujospūdį padidina apie 15 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų), o diastolinį – vidutiniškai 9 mm Hg.

Vienišumas

Svarbu ne draugų skaičius, bet tarpusavio ryšio tvirtumas. Stresas ir depresija – tik dalis blogų emocijų, didinančių kraujospūdį. Beje, laikui bėgant neigiamas vienišumo poveikis tik stiprėja. Per ketverius metus trukusį tyrimą vienišiausių asmenų sistolinis kraujo spaudimas padidėjo daugiau nei 14 mm Hg. Studijos autoriai mano, kad nuolatinė baimė būti atstumtam, nusivylimas ir nerimas dėl savo saugumo gali paveikti organizmo funkcijas.

Miego apnėja

Miego apnėjos kamuojami žmonės pasižymi didesne hipertenzijos ir kitų širdies sutrikimų rizika. Kai miegant protarpiais nutrūksta ir atsinaujina kvėpavimas, nervų sistema išskiria cheminių medžiagų, didinančių kraujospūdį. Be to, į organizmą patenka mažiau deguonies, dėl ko gali suplonėti kraujagyslių sienelės ir suprastėti organizmo gebėjimas reguliuoti kraujo spaudimą.

Kalio trūkumas

Jūsų inkstams reikalinga natrio ir kalio pusiausvyra, kad palaikytų tinkamą vandens kiekį kraujyje. Net vartojant mažiau druskos, kraujospūdis vis tiek gali būti padidėjęs, jeigu valgote per mažai vaisių, daržovių, pupelių, neriebių pieno produktų ar žuvies. Bananai yra puikus kalio šaltinis, tačiau, jeigu nenorite priaugti svorio, verčiau rinkitės brokolius, saldžiuosius duonius, špinatus ir kitus lapinius žalumynus.

Skausmas

Staigus, arba ūmus, skausmas sukrečia nervų sistemą ir padidina kraujo spaudimą. Šį efektą galima sukelti, pavyzdžiui, įmerkus vieną ranką į ledinį vandenį, smarkiai suspaudus skruostą ar nagą arba nukračius pirštą elektros srove.

Maisto papildai su vaistinėmis žolelėmis

Vartojate maisto papildų, kurių sudėtyje yra dviskiaučių ginkmedžių lapų ekstrakto, ženšenio, gvaraninių paulinijų sėklų ekstrakto, efedrų ekstrakto, karčiavaisių citrinmedžių vaisių ekstrakto ar jonažolių? Šios ir kitos vaistinės žolelės gali padidinti kraujospūdį ar padaryti įtakos kitų vaistų veikimui, įskaitant vaistus kraujo spaudimui reguliuoti.

Skydliaukės sutrikimai

Kai ši liauka gamina per mažai hormonų, sulėtėja jūsų širdies ritmas, o arterijų sienelės pasidaro mažiau elastingos. Dėl per mažo skydliaukės hormonų kiekio gali padidėti mažo tankio lipoproteinų („blogojo“ cholesterolio) koncentracija kraujyje – jie irgi kietina arterijų sieneles. Esant kietesnėms sienelėms, kraujas arterijomis teka sparčiau, padidėja kraujospūdis. Nors taip nutinka rečiau, bet per didelis skydliaukės hormonų kiekis gali paspartinti širdies plakimą, dėl ko taip pat padidės kraujo spaudimas.

Noras šlapintis

Tyrime dalyvavusių vidutinio amžiaus moterų, kurios mažiausiai tris valandas neatliko gamtinio reikalo, sistolinis kraujo spaudimas padidėjo maždaug 4 mm Hg, o diastolinis – 3 mm Hg. Skirtingo amžiaus vyrams ir moterimis šlapimo sulaikymo poveikis buvo panašus. Kadangi aukšto kraujospūdžio rizika didėja su amžiumi, reikia užtikrinti, kad kraujo spaudimo matavimų rezultatai būtų tikslūs. Šlapimo pūslės ištuštinimas yra vienas iš būdų tai padaryti.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Visi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip aspirinas ir ibuprofenas, gali padidinti kraujospūdį, ir visai nesvarbu, ar esate visiškai sveikas, ar skundžiatės hipertenzija. Nors paprastai šis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo šalutinis poveikis nėra itin stiprus, kai kuriems žmonėms kraujo spaudimas gali padidėti labiau nei kitiems.

Vizitas pas gydytoją

Palyginę kraujospūdžio matavimo prietaiso rodmenis namuose ir pas gydytoją, galite pastebėti skirtumą. Tai vadinamasis balto chalato sindromas – eidami pas gydytoją, žmonės neretai jaudinasi, net jeigu yra sveiki, todėl gydytojo kabinete sistolinis kraujo spaudimas gali būti iki 10 mm Hg (o diastolinis – iki 5 mm Hg) didesnis, nei matuojant namuose.

Dekongestantai

Tokios sudedamosios medžiagos kaip pseudoefedrinas ir fenilefrinas gali susiaurinti kraujagyslių sieneles. Vadinasi, toks pat kraujo kiekis turi pratekėti pro siauresnį tarpą, panašiai kaip pro vieną išėjimą besibraunanti minia. Minėtųjų medžiagų turintys preparatai gali pabloginti kraujospūdį mažinančių vaistų veikimą. Jūsų gydytojas ar vaistininkas pasiūlys vaistų sinusų sutrikimams gydyti, kurie yra saugesni, jeigu skundžiatės hipertenzija.

Dehidratacija

Kai jūsų organizmo ląstelėms trūksta vandens, kraujagyslės sustandėja. Taip nutinka todėl, kad smegenys nusiunčia signalą į hipofizės liauką, kuri išskiria kraujagysles sutraukiančią cheminę medžiagą. Inkstai išskiria mažiau šlapimo, kad organizmas prarastų mažiau skysčių, dėl ko širdyje ir smegenyse esančios smulkiosios kraujagyslės dar labiau susitraukia.

Hormoniniai kontraceptikai

Geriamieji, leidžiamieji ir kitokie kontraceptikai savo sudėtyje turi hormonų, kurie susiaurina kraujagysles, todėl gali padidėti kraujospūdis. Šis šalutinis poveikis dažniausiai pasireiškia vyresnėms nei 35-erių metų amžiaus, antsvorio turinčioms ar rūkančioms moterims. Jeigu naudojate hormoninius kontraceptikus, kraujospūdį derėtų matuotis bent kartą kas 6–12 mėnesių. Nedidelė estrogeno dozė gali padėti palaikyti daugmaž normalų kraujospūdį.

Kalbėjimas

Kalbant irgi padidėja kraujospūdis. Nesvarbu, kiek jums metų ar kur esate. Laimei, šis efektas tetrunka keletą minučių. Panašu, kad kalbėjimo turinys ir emocijos vaidina didesnį vaidmenį, nei pats lūpų judinimo veiksmas.

Antidepresantai

Medžiagų apykaitą smegenyse veikiantys vaistai, tokie kaip venlafaksinas, monoamino oksidazės inhibitoriai, tricikliai antidepresantai ir fluoksetinas, gali pakeisti ne tik jūsų nuotaiką, bet ir kraujo spaudimą. Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai gali padidinti kraujospūdį, jeigu kartu vartojate ličio preparatų ar kitų vaistų, paveikiančių serotonino gamybą.

Komentarai ()