Genetiškai modifikuoti moskitai mažins sergamumą Dengue karštine  (3)

Oksforde įsikūrusi mokslinių tyrimų kompanija paskelbė tyrimo rezultatus, kurio metu į Kaimanų salų ekosistemą buvo išleisti genetiškai modifikuoti moskitų patinėliai. Tai - pirmasis tokio tipo genetinis eksperimentas su šios rūšies gyvūnais natūraliomis gamtinėmis sąlygomis. Mokslininkai tikisi, jog vabzdžiai padės įveikti moskitų platinamą Dengue karštinę.

Pradedant šių metų gegužės mėnesiu ir baigiant spaliu kompanijos "Oxitec" specialistai genetiškai modifikuotus moskitų patinėlių "partijas" paleisdavo maždaug 16,2 hektaro plote. Moskitai buvo modifikuoti taip, kad būtų visiškai sterilūs - besiporuodami su natūraliomis patelėmis jie jų neapvaisindavo, tad taip buvo tikimasi sumažinti bendrą moskitų populiaciją.  Kokie gi šio eksperimento rezultatai? Pasirodo, moskitų skaičius šiame regione iki rugpjūčio mėnesio sumažėjo 80 procentų. Tyrinėtojų įsitikinimu, toks ligos platintojų populiacijos sumažėjimas turėtų sumažinti ir sergamumą Dengue karštine.

Kadangi ligas, tokias kaip sunkiai gydymui pasiduodanti Dengue karštinė, užsikrečiama tik įkandus užkratą platinančioms patelėms, britų biologai viliasi, kad jų populiaciją papildžius sterilizuotais atstovais, bėgant laikui jų skaičius turėtų dar labiau mažėti. Nors daugelis mokslininkų ir aplinkosaugininkų pasisako prieš moskitų išnaikinimą, baimindamiesi, jog toks poelgis sukels rimtesnių pokyčių ištisose ekosistemose, "Oxitec" atstovai teigia, jog  sterilizacijos genas nepersiduoda vėlesnėms kartoms, tad pats metodas yra tik trumpalaikio poveikio.

Šiuo atveju genetiškai modifikuoti patinėliai suveikia kaip savotiškas insekticidas, mažinantis gyvių skaičių, tuo pačiu nesukeldamas šalutinių efektų, tokių, kokius sukelia cheminių toksinų panaudojimas. Šis būdas taip pat gali būti pritaikytas prieš kenksmingus vabzdžius, kurie, bėgant laikui, išsiugdė atsparumą kai kuriems dažniausiai naudojamiems pesticidams. Tuose regionuose, kur klesti moskitų populiacijos, taip pat nuolat kyla Dengue karštinės, geltonosios karštinės ir maliarijos epidemijos, tad sumažinus šios rūšies vabzdžių skaičių, laikinai būtų sumažintas ir žmonių, mirštančių nuo šių ligų, skaičius. Be to, lėtesnis ligos plitimas medikams suteiktų daugiau vertingo laiko žmonėms paskiepyti.

Moskitų platinamos ligos vis dažnėja - kasmet iš maždaug 700 milijonų susirgusių daugiau kaip 2 milijonai žmonių miršta. Mokslas siūlo ne vieną galimą šios problemos sprendimą, pradedant lazeriais, baigiant chemikalais. Tačiau gali būti, jog genetiškai modifikuotų vabzdžių panaudojimas taps pirmuoju ir, gali būti, palyginti efektyviu metodu kovai su moskitų platinamomis ligomis.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)