Abejojama ilgaamžiškumo testo patikimumu (7)
Mokslinis testas, galintis padėti nustatyti, ar žmogus sulauks 100 metų, gali būti ydingas, sako mokslininkai, susipažinę su testo sudarymo metodika.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šių metų liepos mėnesį mokslininkai paskelbė tyrimų duomenis, kuriuose teigė, kad tiriant žmogaus genotipą galima nuspėti žmogaus gyvenimo trukmę 77 proc. tikslumu – apie tai rašėme pakankamai išsamų straipsnį. Pasak tyrėjų tikėtina, kad žmonės, turintys ilgaamžiškumo genus, išgyvens 100 metų ir ilgiau, nepaisant jų gyvenimo būdo. Tyrimo metu Bostono universiteto mokslininkai rado išskirtinio ilgaamžiškumo genus, tirdami daugiau negu 1 tūkst. žmonių, gyvenusių iki 100 metų ir ilgiau.
Kai pirminė studija buvo paskelbta, vienas iš jos autorių, daktaras Thomas Perlsas sakė: „šis analitinis metodas gali būti naudingas daugybės ligų prevencijai ir tyrimui bei vaistų pritaikymui“.
Tačiau vėliau pats Thomas Perls paskelbė, kad tyrimo metu neišvengta klaidų. Pasak tyrime dalyvavusio genetiko Kari Stefansson, klaidą sukėlė defektas pačioje genų tyrimų įrangoje – vienas iš mikroprocesorių automatiškai dvigubindavo tiriamų asmenų retų genų pasirodymo skaitiklį. Dėl to iškilo įtarimų, jog tai iškreipė tyrimų duomenis apie šių genų ryšį su ilgaamžiškumu.
Tyrimo vadovas Thomas Perls pripažino, jog tokie nuogąstavimai turi pagrindo, tačiau esminės paklaidos neįneša ir pati testo idėja vis dar yra reali. Tačiau tuo pačiu pažadėjo, jog bus patikrinti ne tik ankstesnio tyrimo duomenys, bet ir papildomai atlikti nauji tyrimai.
Tyrimų bendraautorė profesorė Paolos Sebastiani pridūrė: „sudaromas testas nėra tobulas. Genomo studijos yra viena, bet neturėtume pamiršti ir gyvenimo būdo kaip ilgaamžiškumo faktoriaus“.
