Šylant klimatui baltieji lokiai konkurencinę kovą pralaimės grizliams  (1)

Šylant klimatui baltieji lokiai praranda savo arealus ir, kaip teigia biologai, ieškodami alternatyvių maisto šaltinių, bus priversti migruoti į pietus. Tiesa, ten jų laukia ne tik skurdesnis ir neįprastas maistas, bet ir nelygi konkurencija su šiose platumose karaliaujančiais grizliais (rudųjų lokių porūšis).

UCLA universiteto biologai, siekdami numatyti būsimos konkurencijos ypatumus, sukūrė baltojo lokio ir grizlio kaukolių trimačius kompiuterinius modelius ir jais atliko tam tikrų modeliavimų. Modeliai leido palyginti, kaip smarkiai šių rūšių gyvūnai gali įkasti ir kaip skiriasi jų galvos kaulų struktūra bei funkcionalumas. Mokslininkai tyrimams naudojo iš muziejų gautas dviejų suaugusių lokių kaukoles: vieną – baltojo lokio iš Kanados, kitą – grizlio iš Aliaskos.

Stebėjimo ir analizės rezultatai mokslininkus nustebino – baltieji lokiai ir grizliai kanda maždaug vienodai stipriai, bet baltojo lokio kaukolės struktūra gerokai skiriasi ir yra ne tokia universali. Tad labai tikėtina, kad baltieji lokiai varžybas dėl maisto grizliams pralaimės. Grizlių galvos kaulų ir raumenų didesnis tvirtumas, kaip manoma, susijęs su tuo, jog į šių lokių racioną patenka daug augalinės kilmės maisto, kurį reikia ilgiau ir intensyviau kramtyti.

“Pasitraukę į šiltesnes sausumos žemes, baltieji lokiai nebegalės prisauginti tiek svorio, kiek prisiaugina dabar, - dėsto mokslininkų grupės narys Vanas Valkenburgas. – Tad jie taps smulkesni, atsives mažiau palikuonių, palikuonys vis rečiau sugebės išgyventi iki brandos, ir baltųjų lokių populiacija ims sparčiai trauktis.“

„Žmonės sako, kad poliariniai lokiai tiesiog pakeis savo mitybos racioną. Taip, jie tikrai jį pakeis, nes nebus kitos išeities, tačiau, ko gero, tai baltiesiems lokiams tai bus ne į naudą. Ypač, jei jiems teks mitybos išteklius ir gyvenimo sąlygas dalintis su grizliais“ – pridūrė ekspertas.

„Poliariniai lokiai yra žavus spartaus prisitaikymo prie ekstremaliai pasikeitusių gyvenimo sąlygų pavyzdys, - kolegai antrina Grehemas Sleiteris. – Tačiau faktas, kad ši rūšis, dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių, gali labai sparčiai išnykti, yra sukrečiantis. Baltieji lokiai yra neprilygstami savo medžioklės stichijoje, tačiau jų specializacija yra labai siaura.“

Baltiesiems lokiams jau dabar ima trūkti arktinės jūros ledo, kuriuo jie naudojasi medžiodami ruonius. Kyla klausimas, ar jie išgyventų iš alternatyvių maisto šaltinių. Grizliai prie tokio maisto labiau prisitaikę. Kanadoje pastarieji jau pasiekė baltųjų lokių teritoriją.

Baltieji lokiai evoliucijoje išsivystė iš rudųjų lokių ir šios rūšys yra labai giminingos. Genetiniai tyrimai rodo, kad rudųjų ir baltųjų lokių rūšių atsiskyrimas įvyko vos prieš 500-800 tūkst. metų. Baltųjų lokių rūšis yra naujausia iš dabar egzistuojančių aštuonių lokių rūšių. Nepaisant to, poliarinių lokių kaukolės struktūra ir dantys gerokai skiriasi nuo rudųjų lokių.

Kaukolės struktūrų skirtumai susiformavo pagal mitybos raciono ypatumus. Pilkieji lokiai turi labai didelius krūminius dantis, o baltųjų krūminiai dantys – daug mažesni ir kur kas mažiau tinkami kramtyti augalus, žolę, augmeniją ir uogas. Baltieji lokiai ėda ruonių taukus, kurie yra minkšti ir nereikalauja daug kramtymo. Kaip jiems seksis misti kur kas daugiau kramsnojimo reikalaujančiu maistu? Mokslininkai baiminasi, kad tai baltiesiems Arkties karaliams gali būti pražūtinga.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(1)
(0)
(0)

Komentarai (1)