Salamandrų fermentas gali padėti žmonėms atsiauginti organus ir galūnes?  (9)

Mokslininkai jau eilė metų tyrinėja salamandrų atstovus, siekdami nustatyti kaip jie atsiaugina prarastas galūnes ar sužeistus organus, siekdami suvokti kaip vyksta šis procesas – galbūt ateityje šias žinias pavyks pritaikyti žmonių gydymui.

Salamandros galūnės yra mažesnės ir smulkesnės nei žmogaus, kita vertus, vienos nuo kitų nelabai skiriasi. Salamandros galūnė turi odos sluoksnį, kaulinius griaučius, raumenų, raiščių, sausgyslių, nervų ir kraujagyslių. Laisvai išsidėsčiusios ląstelės – fibroblastai – visus šiuos audinius sujungia, taip susiformuoja tipiška galūnė.

Vis dėlto stuburinių gyvūnų pasaulyje salamandros galūnės yra unikalios, nes po amputacijos jos atauga. Suaugusi salamandra sugeba atauginti prarastą priekinę ar užpakalinę galūnę, nesvarbu, kiek kartų jos netektų. Varlės taip pat sugeba atsiauginti galūnes, tačiau tik būdamos buožgalvio stadijos, kuomet šios dar tik formuojasi – vėliau jos tokį sugebėjimą praranda. Netgi žinduolių embrionai gali išsiauginti naują galūnės užuomazgą, tačiau tokį sugebėjimą taip pat praranda likus dar daug laiko iki gimimo. Toks organizmo vystymosi metu pastebimas regeneracinių galimybių nykimas yra akivaizdus ir atsispindi visų aukštesniųjų gyvūnų formų evoliucijoje. Salamandra vienintelė iš visų stuburinių gyvūnų vis dar sugeba atsiauginti sudėtingas kūno dalis, jei jų netenka.

Žmonės jau nuo seno stengėsi išsiaiškinti, kaip jai tai pavyksta. Kaip atauganti galūnės dalis „žino“, kiek reikia ataugti? Kodėl oda strampo vietoje nesuformuoja rando ir žaizda neužsitraukia, kaip įprasta žmonėms? Kaip suaugusios salamandros audiniai išlaiko embrioninį sugebėjimą suformuoti naują galūnę ne vieną kartą? Biologai bando atsakyti į šiuos klausimus. Ir jeigu pavyktų suprasti, kaip vyksta šis regeneracijos procesas, būtų galima tikėtis ir žmonėms sukelti amputuotų galūnių regeneraciją ar paskatinti gyti rimtas žaizdas.

Mokslininkai jau nustatė, kad genas p21 blokuoja galimybę audinių regeneracijai, tačiau neabejojama, tai tikrai ne vienintelis genas, reguliuojantis šiuos procesus. Dabar mokslininkai surado regeneracijos procese aktyviai dalyvaujantį baltymą – jį surado Hanoverio medicininės mokyklos, įsikūrusios Vokietijoje, mokslininkai. 

„Žaizdų krešėjimas ir gijimas yra staigus, - atliktų eksperimentų su salamandra Axolotl rezultatus komentavo mokslininkas Björnas Mengeris Vokietijos „Spiegel“ žurnalui. – Tiesiog galima akivaizdžiai matyti gijimo procesą“. Mokslininkai eksperimentų metu pastebėjo, kad vos tik salamandroms buvo amputuojama galūnė, žaizdos vietoje pradėdavo formuotis odos ląstelių sluoksnis.

Rando audiniai susiformuoja po juo ir pradeda augti nauji audiniai: kraujagyslės, raumenys, sausgyslės, kaulai ir nervai. Mokslininkai mano, kad šiuos procesus tiesiogiai lemia baltymas ambloksas (amblox), kuris yra unikalus gyvūnų karalystėje.

Salamandros gali net atsiauginti prarastas smegenų ar stuburo dalis. Jei paaiškės, kad jų organizme vykstančius procesus galima kopijuoti ir pritaikyti žmonėms, galbūt ateityje žmonės taip pat galės atsiauginti prarastas galūnes ar organus.

Mokslininkai pabandė dirbtinai sukurti amblokso fermentą. Pirmieji bandymai buvo sėkmingi, naudojant jį su žmonėmis, jų žaizdos gijo greičiau, greičiau ataugdavo oda, tačiau iki organo ar galūnės atauginimo, dar labai toli, teigia mokslininkai.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (9)