Tyrimas: žmonės klimatą keičia bent 8000 metų (25)
Per masinius Čingischano užkariavimus žuvo tiek žmonių, kad neprižiūrimi liko milžiniški žemės ūkio plotai, vėliau apaugę mišku. Mongolų lyderis, XII ir XIII amžių sandūroje valdęs didžiulę imperiją, "padėjo" iš atmosferos pašalinti beveik 700 mln. tonų anglies junginių, teigiama naujoje studijoje, kurią cituoja "ScienceDaily".
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
40 mln. žmonių žūtis per karus su mongolais lėmė, kad plačios jų dirbamos žemės teritorijos tankiai apžėlė miškais, absorbavusiais anglies dioksidą. Ekologai mano, kad tai pirmas sėkmingas atvejis, kai dėl žmonių veiksmų atmosfera "atvėso".
"Įprastas požiūris, kad žmogaus poveikis klimatui prasidėjo su masiniu anglies ir naftos produktų deginimu pramoninėje eroje — neteisingas", - sako Julia Pongratz, vadovavusi Carnegie instituto Pasaulio ekologijos departamento tyrimui. "Iš tiesų žmonės įtaką aplinkai pradėjo daryti prieš tūkstančius metų keisdami vegetacinį Žemės dangalą per miškų kirtimą ir žemės ūkį", - kalbėjo ji.
700 mln. tonų anglies, kurios absorbavimas buvo mongolų užkariavimų rezultatas, yra maždaug tiek pat, kiek kasmet pasaulyje atsiranda dėl degalų vartojimo.
Carnegie instituto mokslininkų atliktame tyrime matuotas anglies dioksido pokyčių pėdsakas, kurį paliko įvairūs istoriniai įvykiai, tokie kaip Kinijos Mingų dinastijos žlugimas, Amerikų užkariavimai, buboninio maro pandemija Europoje. Visi šie atvejai panašūs tuo, kad dėl didžiulio populiacijos sumažėjimo padidėjo miškų plotai. Tačiau mongolų invazija, besitęsusi pusantro amžiaus ir sukūrusi penktadalį planetos sausumos paviršiaus apėmusią imperiją, akivaizdžiai išsiskiria dėl savo ilgaamžiškumo.
"Radome, kad per tokius trumpus laikotarpius kaip maro pandemija ir Mingų dinastijos žlugimas, miškų ataugimas nebuvo pakankamas, kad išlygintų įvairiausių yrančių medžiagų emisijas", - aiškino J. Pongratz.
Čingischanas istorijos knygose išliks kaip žiaurus karvedys, tačiau J. Pongratz tikisi, kad nauja tyrimas ateities istorikus paskatins pasekmes aplinkai vertinti drauge su kitais aspektais. "Pagal žinias, kurias įgijome anksčiau, dabar galime priimti žemės naudojimo sprendimus, kurie sumažintų mūsų poveikį klimatui bei anglies dioksido ciklui. Negalime ignoruoti žinių, kurias gavome", - teigė ji.
Lozanos federalinės Politechnikos mokyklos tyrėjai, sukūrę žmonių populiacijos dydį bei miškų nykimą siejančia formulę, teigia, jog žmonija klimato kaitai įtaką daryti pradėjo mažiausiai prieš 8000 metų. "Žmonės nelaukė industrinės revoliucijos, kad provokuotų aplinką ir klimato kaitą. Jie darė įtaką bent paskutinius 8000 metų", - sakė Jedas Kaplanas, vienas formulės kūrėjų.
Researchers plot 800 years of CO2 releases on Earth
