Su pasaulį žalojančia žmonija galima kovoti taikiai

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Muskietininx 2011-02-12 14:23
Pusiausvyra, gerai, aš tam irgi pritariu. O žaliųjų labai stipriai ir nepuolu. Tiesiog bandau atsakyti į kitų pateikiamas mintis, idėjas ir argumentus. Todėl čia juk ir vyksta diskusijos.
Boomshaker 2011-02-12 14:32
Reiktų skirti kur kokie tie žalieji yra. Greenpeace ir visi kiti panašūs yra bullshit. O, kad kirmėlytės gyvybė yra menkesnė nei pukuoto meškučio taip pat yra fašizmas. O tie kur kerta eketes ar šeria žiemą gyvūnus, kad nenumirtų dažniausiai visai neturi supratimo apie gamtą. Gamta milijonus metų gyvavo be žmogaus įsikišimo . Viskas prasidėjo nuo civilizacijos (netvaraus resursų naudojimo). Kaip įsivaizduoji Iraką? Prieš kokius 6000 tūks. metų ten miškai buvo tokie tankūs, kad saulės šviesa neprasiskverbdavo, iki tol kol nepasirodė mūsų kultūra. Ar žinojai, kad dėl žmogaus veiklos rūšys nyksta 1000 - 10000 kartų greičiau, taip pat ir neatrastos ( o mes jau norim kolonizuot mėnulį ir marsą). Tai gi žalieji, kažką daro, bet jiems nesiseka, o tas žmogaus kišimasis į gamtą seniai prasidėjo. Tiesiog negalime turėti begalinio augimo ribotoj planetoj. Kol bus miestai tol vyks karai, išnaudojimas. Kai gyveni mieste prireikia resursų importo, tai neišvengiama. Miestas auga, reikia daugiau resursų importo. Kai taip būna, nutinka 2 dalykai. Toks gyvenimo būdas nėra harmoningas (darnus), nes augant miestui bus nualinami vis dideni žemės plotai, kad būtų išgauti resursai. Antra, toks gyvenimo būdas, neišvengiamai yra paremtas smurtu. Nes kai reikia resursų, o juos turi kiti žmonės kurie yra nuo jų priklausomi, nesutiks manytis, parduoti, tie kuriems to reikia juos tiesiog pasiims ( karas, okupacija, bendruomenių naikinimas ir t.t.) Pasidomėk Derrick Jensen, ankščiau įkėliau nuorodų. Yra žalieji kurie kurie save ar ir kitus apgaudinėja, yra ir tie kurie mato problemas ir turi realius sprendimus .
Azuolas 2011-02-12 14:48
, o ne kokių tai Derrickų ar zeitgeistų atpasakojimas, tai gali ir daugaiu argumentų pateikti (juk būtent jų dėka susiformavo ideologija, o ne pirmiau į galvą atėjo ideologija, o paskui "ieškoma kaip argumentuoti") , ir daugiau kritikos priimti (nėra tokio jausmo, kad "aš juk teisus, nes perskaičiau ..."). Tad mano patarimas vietoje visokių derekų geriau imk biologijos vadovėlius - nepalyginamai naudingesnė informacija Na čia kiek offtopinu, tiesiog pasakau, kad nevalia į diskusijas kišti visokius "paskaityk to ir ano "pranašo" veikalus", o vietoje to pateikinėk pats argumentus, net jei tai ir būtų atpasakojimos Derricko, ar kitų tavo mėgstamų autorių, idėjos. (Kol kas ką pateikiai, tai ne tai, kad neturi jokio mokslinio pagrindo, bet net sąvokos klaidingai vartojamos)
Muskietininx 2011-02-12 15:02
Paantrinsiu Ąžuolui ir Boomshaker'io pakalusiu, pagal ką jis matuoja tą greitesnį rūšių nykimą. Surpanti, jeigu ką nors greitini, tu privalai turėti atskaitos tašką, nuo kurio viską pagreitintum šimtą, du šimtus ar net tūkstantį kartų. O tavo toks spėjimas tarp 1000 ir 10 000 šiek tiek nelogiškas. Apsisprsk pagaliau, tai 1000 ar 10 000. Tas vienas nulis gali nulemti tūkstnačių rūšiu gyvybes, ar tai supranti ? su tūkstančiu mes būtume tiesiog pabaisos, o štai su 10 000 taptume pabaisomis skerdikėmis, rūšių naikintojomis. Tai ar bent pats suvoki kokį argumentą čia pateikei ?
Boomshaker 2011-02-12 15:02
Boomshaker 2011-02-12 15:10
Azuolas 2011-02-12 15:14
įtaką.) Tad kodėl skruzdės gamta, o žmogus ne? Per daug sureikšmini žmogų..
rwc 2011-02-12 15:18
: su dauguma minčių sutinku. Tada mums reikia kitokios sąvokos nei žalieji - kadangi ši beviltiškai susieta su "žirneliais" ir PETOM. Tvarumas - taip svarbu, bet čia ir prasideda ekologija. Ne tai, kad nedaryti jokio poveikio (nes tai neįmanoma), bet jį daryti kuo efektyviau, paliekant kuo mažiau šalutinių pasekmių. Pvz.: jei galim iš hektaro išmaitinti 100 žmonių jo nenualindami (trąšos, sėjomainos, kultūrinės veislės), tai kodėl šnekame apie "natūralų" ūkį, išmaitinantį vos keletą, kaip apie panacėją? Ir tos kalbos apie žmonių skaičių, kaip aukščiau teisingai pastebėta, yra tuščias panikos kėlimas darant pačias pesimistiškiausias prielaidas - kad efektyvumas neaugs, technologijos sustos, trečiasis pasaulis nesivystys, o žmonių daugės tokiais pat tempais. Tolesni palyginimai iš esmės iš to ir išplaukia. Lyginti konkretaus regiono gamtą su dabartine nėra didelės prasmės. Pvz., dabartinės Lietuvos teritorijoje tuomet dar buvo subarktinis klimatas. Kritulių kiekis Mažojoje Azijoje buvo keliskart didesnis. Ne tiek žmonės išnaikino miškus, kiek klimatas natūraliai pasikeitė į tokį, kuriame miškų negali būti. Skaičiukai apie nykstančių rūšių skaičių - absoliutus bullshit, tą tau patvirtins bet kas susidūręs su taksonomija. Čia tas pats kaip teigti, kad prieš 20 metų nebuvo nė vienos egzoplanetos. Tai netiesa. Galbūt išties, evoliucija dabar greitesnė nei prieš 1000 metų, nes rūšys privalo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų - bet tai reiškia, kad ir naujos rūšys atsiranda tiek pat kartų greičiau. Įvairovė nemažėja. Galų gale, kurias rūšis skaičiuojame - ar vėl tik tas "pūkuotas", ar visas? Ar galime dabar tiksliai nustatyti, kiek mikroorganizmų rūšių išnyko prieš 100 metų, jei tuomet jų niekas netyrinėjo? Senovėje žmonės skyrė gal keliasdešimt gyvūnų rūšių, dabar jos skaičiuojamos šimtais tūkstančių jei ne milijonais. Kad miesto gyvenimas kažkoks neharmoningas - vėl, kaip pažiūrėsi. Vis mažesnė dalis žmonių užsiima maisto gamyba - tai reiškia, kad ir gamta alinama mažiau. Žmonių kraustymasis į kompaktiškus miestus - kaip tik atgaiva gamtai. Dėl smurto - grįžtam prie pradžių. Efektyvumas gali apskritai panaikinti bet kokį stygių. Išsivysčiusiose šalyse nėra tokios konkurencijos dėl resursų, kaip dėl kuo didesnio (ir pigesnio) pardavimo. Gerklių pjovimas greičiau prasidės todėl, kad Maxima nesutiks primokėti pirkėjui už duonos kepalą perpus mažiau nei Iki. Gerokai pasūdžiau, bet iš principo toks scenarijus įmanomas, kaip kad dabar yra su kitais nemokamais produktais - ypač IT. Įmonės ir valstybės tąsosi po teismus, nes konkurentas dykai arba primokėdamas atiduoda vartotojui "per daug".
Azuolas 2011-02-12 15:23
Vadinasi ne pats sugalvojai, o iš "žalių lankstinukų" Pateikiai nuorodą į tokios pat vertės straipsnį, kad skirtumo nematau ar skaityti komentarus technologijos, ar šį straipsnį. Kažkoks delfio lygio straipsnis prasidedantis "mokslininkai nustatė, kad <..> Kokie mokslininkai nustatė (vardai, pavardės)? Kaip nustatė? Kokiais metodais? Jei neatrastos rūšys, tai iš kur žino kaip(ir ar apskritai) jos nyksta? Iš kur gavo "rūšių nykimą be žmogaus įtakos"? iš kurio periodo ėmė tą skaičių ir kokiais metodais? (kiekvienam apsišvietusiam žinoma, kad rūšių nykimas nebuvo vienodas visais istorijos tarpsniais).
Muskietininx 2011-02-12 15:25
Mano nuomone, tas vienas nulis labai daug reiškia. Klysti tarp 90 000 išnykstančių rūšių per metus yra juokinga. Jeigu aš tau pasakyčiau, kad Apophio į žemę atsitrenkimo tikimybė yra tarp 0,000001% ir tarp 5%. Ar tai būtų labai tikslų ? Durčiau pirštu į dangų ir tiek.
Boomshaker 2011-02-12 15:52
Derrikas jokios ideologijos neformuoja. Jis "parodo" problemas ir išaiškina... O vadovėliai ir mokymo sistema yra ne kas kita, bet priemonė padaryti žmones naudingais mokesčių mokėtojais - darbo rinkos vergais. Paklusniomis avelėmis kurios pasikliautu bet kokio autoritetu. Višiškai nenurašau vadovėlių, bet yra ir geresnių būdų pažinti gamtą. Negalvok, kad medis neturi ko pasakyti, kol jis nebus nukirstas, sukapotas, sumaltas ir paverstas į popieriaus masę iš kurios pagaminta knyga. http://www.youtube.com/watch?v=fBNh543A81U
Boomshaker 2011-02-12 15:56
Tai gal patikslink pats skaičius, jei jie tau taip rūpi. Gali prisidėti prie rūšių atradimo. Šiaip vandenyno yra ištirta gal tarp 5 ir 10 %. Kiek rūšių neatrasta ten gali būti, pagalvok... Dar ir sausumoje daug randama. Svarbu tai, kad natūralios ekosistemos nyksta, jų vietose civilizacija atsiduria.
Boomshaker 2011-02-12 16:04
Ten šaltiniai parašyta, o kiek jie tikslūs pats gali nuspresti - Sources: World Resources Institute, the Convention on Biological Diversity, the Millennium Ecosystem Report, The Economics of Ecosystems and Biodiversity (TEEB) Report, BiodiversityHotspots.org, and Global Patterns in Biodiversity, by Kevin J. Gaston, 2000. Rūšys masiškai nykdavo dėl labai nepatogių susiklosčiusių aplinkos salygų. Dinozaurai... Dabar jos greičiau nyksta dėl žmogaus veiklos. Čia faktas.
Boomshaker 2011-02-12 16:32
Rwc, darai klaidą manydamas, kad kuo daugiau žmonių persikelia į miestą tuo mažiau alinama gamta. Kad išmaitinti miesto populiaciją ar žmonių populiaciją aplamai reikalingi žemės plotai. Jie iš niekur neatsiranda, kažkuriame poste numečiau nuorodą - kur Indijoje yra kertami miškai, tam, kad būtų ploto pasėliams. Afrikoje tas pats. Šitas gamtos ardymas dabar yra eksportuojamas į trečiąsias šalis, todėl nėra toks akivaizdus pas mus. O dėl rūšių prisitaikymo... Jos nyksta greičiau negu spėja evoliucionuoti ir prisitaikyti. Jos nyksta neišvengiamai, bet daug kartų greičiau dėl žmogaus veiklos. Vos kelios bakterijos gali maitintis nafta. Paukštukai ir kiti gyventojai ten dvėsia kur naftos išisiliejimai. Po to dar nuodingos atliekos - dioksinai, panaudotas branduolinis kuras ir t.t. Ten kur jos yra palaidojamos niekas negali gyventi. Jei ir toliau ta pačia kryptimi eisime tai geriausiu atveju liksim su keliom augalų (GM) ir gyvūnų rūšim, aplinkui bus viskas suniokota, o męs gyvensim kupuluose, nes galiausiai oras bus per daug užterštas. Mano manymu tai didelė ir nedovanotina žala kurią darome ateičiai. Įdomu ką kitos mūsų kartos galvos apie mus... Jos vertins mus tik pagal tai kokią gyvenamąją terpę joms palikom. Ateinančioms kartoms rūpės tik tai ar jos gali gerti švarų vandenį, kvėpuoti grynu oru, gyventi ant žemės kuri sugeba jas išmaitinti. Joms visiškai bus dzin, kaip mes Marsą kolonizuot bandėm ar panašiai... Dėl žmonių populiacijos. Čia kaip ir kitur galioja taisyklė, kad daugiau nereiškia geriau. Kiek dabar yra nesveikų, silpnų, ligotų, protiškai atsilikusių ir šiaip niekam tikusių. To didžiausia kaltė yra aplinka kurioj gyvenam, o ne genai (kurie dėl visko kalti) Jokio kito tokio ligoto gyvūno kaip žmogus žemėje nėra, atrodo tokia pažengus ta medicina, bet gydytojų ir sergančių tik daugėja. Bet kokiu atveju yra būtina pripažinti, kad žmonių dabar yra per daug. Kuo daugiau vystomės tuo daugiau dirbam ir daromės nelaimingesni. Kada gi pagaliau sukurs tuos robotus, kurie už mus viską darys... Panacėja būtų permaculture, o ne begalinis technologijos vystymasis, bet apie ją kita tema...
kionig 2011-02-12 16:52
, nebuk tos konservatyvus. Jei teigi, jog gamta gyvas organizmas, tada kazin kodel taip dramatizuoji rusciu nykima ? Gamta savaime sukurs nauju. Pvz isnyko mamutai pries kiek milijonu metu... Dabar netgi yra noras juos klonuoti ! Tai paprasciau mes turim leisti gamtai tvarkytis paciai. Tik mum prie to reikes prisitaikyti. O dabar viskas daroma atvirksciai.
Mauras 2011-02-12 18:50
Beprame diskursija,beveik visi cia rasantys yra tipiski vatotoju visuomesnes atstovai(as ir ne isimtis).Juo labiau, kad dauguma aplinkosaugoje ir ekologijoje yra tikri diletantai.Nera gamtoje ne vieno parazito,kuris sau kenktu.Mano galva mes ir isnyksim kaip ir mijonai gyvybes formu egzistavusiu iki musu.Liudna pripazinti bet ateityje liks tik tos augalu kulturos ar gyvunu rusys kurios bus mums reikaligos kaip zutbutiniai resursai .
kionig 2011-02-12 20:57
Na, o kurgi pavyzdziai ? Niekur mes neisnyksim, nera ko sikti i bata. Tiesiog teks zmonems kardinaliai savo smegenis pritaikyti kitoms salygoms, o tai ir bus ateinancius desimtmecius. Kiti myza i bata, kad va pulkas pauksciu nudvese, tai dabar pradekim skleisti juodasias magijas ir konspirologijas, kad ne va kazkas su kazkokiais ir kazkur beigi kazkaip galejo nugalabyti pauksciu pulka, o ir ne vienoje salyje. Pvz daugelis zaliuju ir visokiu PETA zaliuku nieko neismano kokia gresme kelia balandziai New Yorke. Sika visur kur tik papuola, kaupiasi ekskrementai, taip pat yra didziule galimybe apsikresti. Todel pastatu palanges daromos su nuolydziu, jog pauksciai negaletu nutupti ant palangiu ir apdergti pastatu fasadus. O be to, visa tai reikia isvalyti zmonems, kur pinigus kainuoja nemazus.
kiesza 2011-02-12 21:01
Vartotojo pasirinkimas lemia viska, nes tik susijungus milijardams vartotoju imanoma kaska padaryti pries monopolija. O tu siulai nusiusti rasteli korporacijai ir geruoju paprasyti nebepjauti medeliu ?
Mauras 2011-02-13 00:04
kionig nebuk juokingas,zmones ant visos planetos shika atsiprasant o jis pergyvena del balandziu , pamastyk kas sudare salygas miestuose tiems balandziams taip isplisti, ar tik ne patys zmones?.Be to nesu as joks zalesis nereike cia visiem etikeciu kabinti,esme ta ,kad samoningai vartodamas zmogus po saves kazka nori palikti ir ateinanciom kartom,o ne tik gyvena se diena. Man norisi kad mano anukai maudytusi ezere ,o ne kazkioj myzalu duobej pavadinimu baseinas.O del isnykimo visatos masteliai esam dulke, jei yra kitaip irodykit.Bet koks mega kataklizmas ,ar kitas kosminis kunas pataikes i mus nushluotu viska per sekundes ir tik nereikia iskarto rekti kad as to linkiu ar ka,tai nuo musu nepriklauso.Aplamai man nesuvokioma is kur pas kai kuriuos moksliukus tiek pagiezos ir paniekos turintiems kita nuomone?
tata 2011-02-13 01:23
D Azuole, jei butu tavo valia, kaži kas čia beliktų toj Žemelėj....negerai negerai. Turbūt įsivaizduoji neinantis pagal bandą, nu tipo „kitaip“ mąstančiu. Žinai nuo to tavo: nieko tokio nieko tokio, gamta gi visad atsigaus, vienos rūšys pražuvo atsiras kitos, o visi žalieji iš vis sh..mala ir t.t.,tai tu pagalvok ir iš kitos pusės, kad kai kurie jų veiksmai verčia bent susimastyti, nepamiršt gamtos, kasdien matant betonines sienas ir miesto smogą. Atsiversk į žemėlapį, pažvelk kokį plotą užėmusi civilizacija, pasidomėk kokiu tempu vyksta urbanizacija, kaip statistika prognuozuoja kiek mūsų išaugs po keletą metų, po 10-ties, 20-ties,galų gale sekantį amžių. Kaip manai, nebus ankšta?bus švaresnė aplinka? Beabejo bus stengtasi kuo ekonomiškiau, ir švariau išgyventi. Bet link to reikia eiti, apie tai reikia kalbėti, o ne... Ir nepamiršk, kad mūsų tarša nėra tokia paprasta- šiukšlė numesta griovy.., pas mus veikia visa chemija, kuri patenka į vandenis, orą, dirvožemį, ir kaip manai, kur visa tai dingsta? Tai grįžta mums per mitybos grandines. Vien del to tenka kalbeti apie gamtos teršimą.